Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) organizuotoje konferencijoje „Tarpdiscipliniškumas: kaip padaryti jį veiksmingesniu?” buvo diskutuojama apie geriausias patirtis ir įrankius, kurie skatintų tarpdiscipliniškumo svarbos suvokimą ir panaudojimą moksliniuose tyrimuose. 

Renginyje prieita išvados, jog tik sinergija tarp skirtingų mokslo šakų gali padėti efektyviai spręsti šiuolaikines mokslo problemas ir kilstelti Lietuvos mokslo tyrimų rezultatus į aukštesnį lygmenį. Konferencijoje apie tapdiscipliniškumą ir jo iššūkius dalyvavo politikai, mokslo politiką įgyvendinančių institucijų atstovai ir mokslininkai, kurie vykdo tarpdisciplininius projektus ar tiria mokslininkų bendradarbiavimą.

„Šiuolaikiniame moksle svarbiausia yra orientacija ne į pavienes mokslines disciplinas, o jų tiriamus objektus, sprendžiamas problemas ir visuomenės poreikių tenkinimą. Akivaizdu, kad sudėtinguose kompleksiniuose moksliniuose tyrimuose nagrinėjamos problemos dažnai reikalauja ne vienos, o keleto skirtingų mokslinių disciplinų ekspertų pajėgų ir aktyvaus bendravimo tarpusavyje“, – teigia LJMS pirmininkė dr. Vilma Petrikaitė.

Lietuvos mokslo atstovų teigimu, dažnai skirtingų disciplinų mokslininkai spręsdami problemas bendrauja tik idėjiniu lygmeniu, tad trūksta realios integracijos ir koncentruotų veiksmų. Pasak LJMS pirmininkės dr. V.Petrikaitės, kad Lietuvos mokslas būtų kilsteltas į aukštesnį lygmenį, mokslo politikoje būtina skirti pakankamai dėmesio tarpdisciplininės kultūros ugdymui.

„Akivaizdu, jog galime didžiuotis kompetentingais pavienių sričų mokslininkais, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje yra daug problemų, kurias spręsti ar netgi suvokti būtinas skirtingų disciplinų išmanymas ir ekspertų bendradarbiavimas, betarpiška komunikacija ir integruotas veikimas. Pavienės srities specialistų įgūdžiai ir žinios, kurios nėra derinamos su kitų specialistų įdirbiu tam tikrais atvejais gali tapti nepakankamomis ar net bevertėmis. Taigi, jeigu nedėsime pastangų, kad būtų sukurta palanki aplinka skirtingų mokslo disciplinų atstovų bendravimui ir komandiniam darbui, geriausių rezultatų tikėtis negalime”, – teigia vienas iš konferencijos rengėjų dr. Tomas Žalandauskas.

Pasak jaunųjų mokslininkų, mokslo tarpdiscipliniškumo srityje dažnai trūksta ne vien tyrimus įgyvendinančių institucijų realių priemonių ir paskatų, bet ir pačių mokslininkų suvokimo, kad atliekant mokslinius tyrimus reikia įvertinti ir kitas disciplinas. Dažnas atvejis, kai vykdant fizinių mokslų tyrimus ir nagrinėjant jų praktinį panaudojimą organizacijose, nepelnytai neįvertinamas socialinių mokslų vaidmuo.

Konferencijoje pranešimus apie mokslo tarpdiscipliniškumą, jo skatinimą, gerąsias patirtis ir švietimą skaitė Jungtinės Karalystės Warwick universiteto profesorius Steve Fuller, Šveicarijos ETH Zurich (Die Eidgenössische Technische Hochschule Zürich) fizikos mokslų daktaras Leszek Reinhard, Europos mokslo fondo atstovė Eva Hoogland, Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto pirmininkė prof. Rūta Marcinkevičienė, Vilniaus universiteto filosofijos mokslų daktaras Kęstas Kirtiklis, Klaipėdos universiteto docentas Aldis Gedutis ir kiti.