Jaunieji mokslininkai: mokslo tyrimų rezultatų gerinimui būtina sinergija tarp skirtingų mokslo disciplinų

Publikuota: 2012 m. vasario 6 d. pirmadienis

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) organizuotoje konferencijoje „Tarpdiscipliniškumas: kaip padaryti jį veiksmingesniu?” buvo diskutuojama apie geriausias patirtis ir įrankius, kurie skatintų tarpdiscipliniškumo svarbos suvokimą ir panaudojimą moksliniuose tyrimuose. 

Renginyje prieita išvados, jog tik sinergija tarp skirtingų mokslo šakų gali padėti efektyviai spręsti šiuolaikines mokslo problemas ir kilstelti Lietuvos mokslo tyrimų rezultatus į aukštesnį lygmenį. Konferencijoje apie tapdiscipliniškumą ir jo iššūkius dalyvavo politikai, mokslo politiką įgyvendinančių institucijų atstovai ir mokslininkai, kurie vykdo tarpdisciplininius projektus ar tiria mokslininkų bendradarbiavimą.

„Šiuolaikiniame moksle svarbiausia yra orientacija ne į pavienes mokslines disciplinas, o jų tiriamus objektus, sprendžiamas problemas ir visuomenės poreikių tenkinimą. Akivaizdu, kad sudėtinguose kompleksiniuose moksliniuose tyrimuose nagrinėjamos problemos dažnai reikalauja ne vienos, o keleto skirtingų mokslinių disciplinų ekspertų pajėgų ir aktyvaus bendravimo tarpusavyje“, – teigia LJMS pirmininkė dr. Vilma Petrikaitė.

Lietuvos mokslo atstovų teigimu, dažnai skirtingų disciplinų mokslininkai spręsdami problemas bendrauja tik idėjiniu lygmeniu, tad trūksta realios integracijos ir koncentruotų veiksmų. Pasak LJMS pirmininkės dr. V.Petrikaitės, kad Lietuvos mokslas būtų kilsteltas į aukštesnį lygmenį, mokslo politikoje būtina skirti pakankamai dėmesio tarpdisciplininės kultūros ugdymui.

„Akivaizdu, jog galime didžiuotis kompetentingais pavienių sričų mokslininkais, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje yra daug problemų, kurias spręsti ar netgi suvokti būtinas skirtingų disciplinų išmanymas ir ekspertų bendradarbiavimas, betarpiška komunikacija ir integruotas veikimas. Pavienės srities specialistų įgūdžiai ir žinios, kurios nėra derinamos su kitų specialistų įdirbiu tam tikrais atvejais gali tapti nepakankamomis ar net bevertėmis. Taigi, jeigu nedėsime pastangų, kad būtų sukurta palanki aplinka skirtingų mokslo disciplinų atstovų bendravimui ir komandiniam darbui, geriausių rezultatų tikėtis negalime”, – teigia vienas iš konferencijos rengėjų dr. Tomas Žalandauskas.

Pasak jaunųjų mokslininkų, mokslo tarpdiscipliniškumo srityje dažnai trūksta ne vien tyrimus įgyvendinančių institucijų realių priemonių ir paskatų, bet ir pačių mokslininkų suvokimo, kad atliekant mokslinius tyrimus reikia įvertinti ir kitas disciplinas. Dažnas atvejis, kai vykdant fizinių mokslų tyrimus ir nagrinėjant jų praktinį panaudojimą organizacijose, nepelnytai neįvertinamas socialinių mokslų vaidmuo.

Konferencijoje pranešimus apie mokslo tarpdiscipliniškumą, jo skatinimą, gerąsias patirtis ir švietimą skaitė Jungtinės Karalystės Warwick universiteto profesorius Steve Fuller, Šveicarijos ETH Zurich (Die Eidgenössische Technische Hochschule Zürich) fizikos mokslų daktaras Leszek Reinhard, Europos mokslo fondo atstovė Eva Hoogland, Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto pirmininkė prof. Rūta Marcinkevičienė, Vilniaus universiteto filosofijos mokslų daktaras Kęstas Kirtiklis, Klaipėdos universiteto docentas Aldis Gedutis ir kiti.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »