Jaunieji mokslininkai: mokslo tyrimų rezultatų gerinimui būtina sinergija tarp skirtingų mokslo disciplinų

Publikuota: 2012 m. vasario 6 d. pirmadienis

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) organizuotoje konferencijoje „Tarpdiscipliniškumas: kaip padaryti jį veiksmingesniu?” buvo diskutuojama apie geriausias patirtis ir įrankius, kurie skatintų tarpdiscipliniškumo svarbos suvokimą ir panaudojimą moksliniuose tyrimuose. 

Renginyje prieita išvados, jog tik sinergija tarp skirtingų mokslo šakų gali padėti efektyviai spręsti šiuolaikines mokslo problemas ir kilstelti Lietuvos mokslo tyrimų rezultatus į aukštesnį lygmenį. Konferencijoje apie tapdiscipliniškumą ir jo iššūkius dalyvavo politikai, mokslo politiką įgyvendinančių institucijų atstovai ir mokslininkai, kurie vykdo tarpdisciplininius projektus ar tiria mokslininkų bendradarbiavimą.

„Šiuolaikiniame moksle svarbiausia yra orientacija ne į pavienes mokslines disciplinas, o jų tiriamus objektus, sprendžiamas problemas ir visuomenės poreikių tenkinimą. Akivaizdu, kad sudėtinguose kompleksiniuose moksliniuose tyrimuose nagrinėjamos problemos dažnai reikalauja ne vienos, o keleto skirtingų mokslinių disciplinų ekspertų pajėgų ir aktyvaus bendravimo tarpusavyje“, – teigia LJMS pirmininkė dr. Vilma Petrikaitė.

Lietuvos mokslo atstovų teigimu, dažnai skirtingų disciplinų mokslininkai spręsdami problemas bendrauja tik idėjiniu lygmeniu, tad trūksta realios integracijos ir koncentruotų veiksmų. Pasak LJMS pirmininkės dr. V.Petrikaitės, kad Lietuvos mokslas būtų kilsteltas į aukštesnį lygmenį, mokslo politikoje būtina skirti pakankamai dėmesio tarpdisciplininės kultūros ugdymui.

„Akivaizdu, jog galime didžiuotis kompetentingais pavienių sričų mokslininkais, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje yra daug problemų, kurias spręsti ar netgi suvokti būtinas skirtingų disciplinų išmanymas ir ekspertų bendradarbiavimas, betarpiška komunikacija ir integruotas veikimas. Pavienės srities specialistų įgūdžiai ir žinios, kurios nėra derinamos su kitų specialistų įdirbiu tam tikrais atvejais gali tapti nepakankamomis ar net bevertėmis. Taigi, jeigu nedėsime pastangų, kad būtų sukurta palanki aplinka skirtingų mokslo disciplinų atstovų bendravimui ir komandiniam darbui, geriausių rezultatų tikėtis negalime”, – teigia vienas iš konferencijos rengėjų dr. Tomas Žalandauskas.

Pasak jaunųjų mokslininkų, mokslo tarpdiscipliniškumo srityje dažnai trūksta ne vien tyrimus įgyvendinančių institucijų realių priemonių ir paskatų, bet ir pačių mokslininkų suvokimo, kad atliekant mokslinius tyrimus reikia įvertinti ir kitas disciplinas. Dažnas atvejis, kai vykdant fizinių mokslų tyrimus ir nagrinėjant jų praktinį panaudojimą organizacijose, nepelnytai neįvertinamas socialinių mokslų vaidmuo.

Konferencijoje pranešimus apie mokslo tarpdiscipliniškumą, jo skatinimą, gerąsias patirtis ir švietimą skaitė Jungtinės Karalystės Warwick universiteto profesorius Steve Fuller, Šveicarijos ETH Zurich (Die Eidgenössische Technische Hochschule Zürich) fizikos mokslų daktaras Leszek Reinhard, Europos mokslo fondo atstovė Eva Hoogland, Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto pirmininkė prof. Rūta Marcinkevičienė, Vilniaus universiteto filosofijos mokslų daktaras Kęstas Kirtiklis, Klaipėdos universiteto docentas Aldis Gedutis ir kiti.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »