Jaunieji mokslininkai prašo peržiūrėti doktorantų išvykų į mokslines konferencijas finansavimo tvarką

Publikuota: 2012 m. kovo 2 d. penktadienis

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) kreipėsi į LR Vyriausybę, Švietimo ir mokslo ministeriją bei Lietuvos mokslo tarybą, prašydama peržiūrėti doktorantų akademinių išvykų finansavimo tvarką. Mokslininkai skundžiasi, kad pagal dabar veikiančias taisykles, paraiškų doktorantūros akademinėms išvykoms svarstymas trunka per ilgai ir dėl to jaunieji mokslininkai gali planuoti valstybės lėšomis finansuojamas išvykas tik tam tikrais metų mėnesiais. Tokia tvarka kelia daug nepatogumų: ribojamos galimybės pasirinkti tinkamiausius renginius, neretai savo dalyvavimą tenka planuoti paskutinę akimirką, o dėl to nukenčia ne tik renginiuose dalyvaujančių mokslininkų tezės, bet ir tenka susitaikyti su gerokai didesniais išvykų kaštais.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, paraiškas akademinėms išvykoms finansuoti privaloma pateikti iki gruodžio vidurio. Tuo metu rezultatus Lietuvos mokslo taryba pagal Vyriausybės nutarimą skelbia tik kovo pradžioje.

„Esant dabartinei doktorantūros išvykų tvarkai, jaunieji mokslininkai praktiškai nebegali planuoti išvykų pirmuosius 4 mėnesius, t. y. į trečdalį visų metinių renginių. Tokiu būdu doktorantų galimybės dalyvauti pasauliniuose mokslo renginiuose ženkliai sumažinamos vien tik dėl konkurso organizavimo tvarkos“, – teigia Vilniaus universiteto doktorantas Vytautas Kulvietis.

Anot LJMS pirmininkės dr. Vilmos Petrikaitės, dalyvaudami kitose šalyse vykstančiose mokslinėse konferencijose doktorantai gali dalintis mokslo, tyrimų idėjomis ir rezultatais, tobulinti savo profesines kompetencijas, įgyti naujų žinių, kurias, grįžę į Lietuvą gali pritaikyti savo mokslinei veiklai. Todėl, LJMS manymu, parama tokioms išvykoms – labai svarbi. O jei išvykos visgi finansuojamos – finansavimo sąlygos privalo užtikrinti galimybę pasinaudoti maksimalia paramos nauda. Kitu atveju dalis biudžeto lėšų tiesiog švaistoma.

„Ankstesnė registracija suteikia galimybę pristatyti žodinį pranešimą. Nesuskubusiems lieka tik stendinių pranešimų galimybė, o jie sulaukia ženkliai mažiau dėmesio ir, atitinkamai, sumažina vizito vertę. Ne mažiau svarbu ir tai, kad dėl finansavimo specifikos į dažną renginį tenka registruotis prieš pat jam vykstant, dėl ko tenka mokėti didesnį dalyvio mokestį, permokėti už paskutinę akimirką perkamus kelionės bilietus ir gyvenamosios vietos išlaidas vizito metu“, – teigia dr. V. Petrikaitė.

Jaunieji mokslininkai siūlo atsakingoms institucijoms peržiūrėti išvykų finansavimo tvarką ir paankstinti konkurso organizavimą tiek, kad jo rezultatai doktorantams būtų žinomi vos prasidėjus metams.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »