LSAS: Lietuvos aukštojo mokslo ateities scenarijus

Publikuota: 2012 m. liepos 7 d. šeštadienis

Šiandien darosi įprasta, kad jaunas žmogus skatinamas siekti savo užsibrėžtų tikslų, studijas rinktis atsakingai ir siekti karjeros savo pasirinktoje srityje. Tačiau planuojant savo ateities perspektyvas dažnas studentas susimąsto, kokia yra studijų kokybė Lietuvoje. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) kviečia pažvelgti į siektinus Lietuvos aukštojo mokslo scenarijus.

Pasak LSAS prezidento V. Morkūno, prognozuojant ateities studijų sistemą, išryškėja dvi pagrindinės kryptis, kurios pirmiausia daro įtaką formuojant ateities vaizdą. Tai aukštojo mokslo finansavimas ir studijų kokybė. 

Aukštasis mokslas neslegiantis studentų kišenės 

Aukštojo mokslo finansavimas negali būti įtvirtinamas studentų sąskaita. Šiuo metu galima įžvelgti, kad pagrindinis aukštųjų mokyklų lėšų skyrimas, pagrįstas studentų skaičiumi ir studijų krepšelių arba pačių studentų lėšomis, tad yra ypatingai svarbu užtikrinti tinkamą studentų paramą ir identifikuoti jų finansines galimybes, tuo pačiu panaikinant visas kliūtis studijų prieinamumui. 

„Studentai neturi būti verčiami prisiimti dešimtis tūkstančių litų įsipareigojimų dar studijų metu. Turi būti užtikrinama lanksti ir studentų galimybes atitinkanti paskolų sistema bei socialinės garantijos .“ – sako LSAS prezidentas V. Morkūnas. 

Aukštojo mokslo finansavimas nepriklausomas nuo studentų skaičiaus 

Žvelgiant iš aukštųjų mokyklų perspektyvos, galima pabrėžti, jog esant dabartinei studijų krepšelių sistemai ir mažėjant studentų skaičiui (lyginant su 2010 m.), 2020 metais aukštąsias mokyklas pasieks dvigubai mažiau lėšų, priklausančių nuo studentų skaičiaus. Tai yra ateities iššūkis visai aukštojo mokslo sistemai. 

Dėl šios priežasties ateityje būtina užtikrinti stabilų aukštųjų mokyklų finansavimą, nepriklausomą nuo studentų skaičiaus, tačiau besiremiantį į aukštųjų mokyklų pasiektus rezultatus studijose ir moksle. 

Į studentus orientuotos studijos – kelias į studijų kokybę 

Kuriant aukštojo mokslo ateities viziją, orientuotą į studijų kokybę, pirmiausia būtina keisti studentų, dėstytojų ir aukštųjų mokyklų administracijos požiūrį į studijas. Tik tuomet kai kiekviena šalis prisiims aiškias atsakomybes studijų procese, bus galima pasiekti bendrą naudą visoms procese dalyvaujančioms pusėms. 

Pasak LSAS, studijos turi būti orientuotos į studentą. Studentas yra esmine studijų proceso figūra, o dėstytojas – pagrindinis konsultantas. Studijos turi ne tik suteikti studentui žinias, bet ir ugdyti gebėjimus, formuoti individo požiūrį į visuomenės, technologijų bei viso pasaulio raidą. 

„Akivaizdu, jog studijų organizavimas bei mokymo ir mokymosi procesas pasiekė ribą, kuomet būtina iš esmės peržiūrėti studijų tikslus bei atnaujinti jų organizavimo metodus, užtikrinant efektyvų specialistų, turinčių reikiamus gebėjimus ir žinias, parengimą aukštosiose mokyklose.“ – sako V. Morkūnas. 

LSAS pabrėžia, jog kiekvieno studento poreikiai yra organizacijos veiklos pagrindas. Todėl LSAS aktyviai dalyvauja aukštojo mokslo formavime – nuolatos teikia siūlymus priimtiems koreguotiniems sprendimams bei įstatymams. Organizacija semiasi patirties, bendradarbiaudama su kitų šalių studentų organizacijomis, siekdama atkreipti dėmesį ne tik į šių dienų problemas, bet ir ateities perspektyvas.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »