Langai ateityje gali tapti saulės elementais

Publikuota: 2011 m. balandžio 18 d. pirmadienis

Masačiūsetso technologijos instituto (Masachusets Institute of Technology, MIT) tyrėjai pasiūlė technologiją, kuri ateityje gali leisti langus paversti saulės energijos moduliais.

Šios technologijos pagrindas – organiniai saulės elementai, galintys absorbuoti tik infraraudonąją šviesą, o matomos šviesos spindulius – praleisti. Tokių elementų plėvele padengus paprasto lango stiklą, jis galėtų teikti elektros energiją įvairiems prietaisams, o tokio energijos šaltinio diegimo išlaidos būtų labai nedidelės, nes būtų galima pasinaudoti esamomis langų konstrukcijomis.

Šiuo metu didelę plonasluoksnių saulės elementų išlaidų dalį – net nuo pusės iki dviejų trečdalių kainos – sudaro būtent juos laikančiųjų konstrukcijų gamyba ir montavimas.

Ankstesni bandymai sukurti skaidrius saulės elementus nebuvo sėkmingi – arba jų efektyvumas buvo labai mažas, paprastai tesiekiantis vos 1 procentą, arba jie buvo nepakankamai skaidrūs ir sugerdavo per daug matomosios šviesos. Tačiau MIT mokslininkai teigia sugebėję rasti tokios sudėties organinių medžiagų, kurios turi tinkamų savybių. Tiesa, tai dar tik tyrimų pradžia – kol kas tokios dangos efektyvumas yra 1,7 procento, tačiau mokslininkai tikisi, kad gali pavykti pasiekti ir 12 procentų, o tai jau būtų palyginama su silicio elementais.

Kol kas vertinama, kad ši technologija komerciškai pritaikoma galėtų tapti maždaug per dešimtmetį, tačiau jau dabar pažymimi jos privalumai – organiniams elementams pagaminti nereikia tiek daug enegijos kaip silicio saulės elementams, jie neužimtų papildomos vietos, o padengus langų vidinę pusę, jie būtų apsaugoti nuo atmosferos poveikio. Be to, sugerdami šiluminius spindulius jie sumažintų ir kondicionavimo poreikį karštomis dienomis.

Šaltinis: penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »