Narystė CERN Lietuvai atvertų dar platesnes galimybes

Publikuota: 2015 m. liepos 21 d. antradienis

Siekiant detalizuoti tolimesnes bendradarbiavimo gaires ir stiprinti šalies narystės Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN) galimybę, Ženevoje lankėsi VU rektoriaus prof. Artūro Žukausko vadovaujama Lietuvos delegacija. Kartu su juo vyko ir VU mokslo prorektorius prof. Rimantas Jankauskas bei Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanas dr. Linas Bukauskas.

Dabartiniame santykių su CERN etape formuojama politinė valia intensyvinti bendradarbiavimą su šia mokslo organizacija. Per akademinių institucijų ir Švietimo ir mokslo ministerijos vizitus siekiama įtraukti ir įvertinti Lietuvos akademinių institucijų bei verslo interesus. Ketinama tęsti ir plėsti bendradarbiavimą švietimo, informacinių technologijų, lazerių, medžiagų mokslo bei CERN medicinos programų srityje.

Vienas iš keturių CERN misijos aspektų – tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas ir stiprinimas. Glaudžiausias bendradarbiavimo lygmuo suteikia tikrosios valstybės narės statusą ir teisę šaliai būti atstovaujamai aukščiausiame šios organizacijos valdymo organe – CERN Taryboje, kuri kontroliuoja mokslinę, techninę ir administracinę veiklą, turi sprendžiamąjį balsą nustatant organizacijos veiklos prioritetus. Valstybės narės mokslo institucijos gali dalyvauti CERN vykdomose eksperimentuose, naudoti šių eksperimentų duomenis, turi visateisę prieigą prie intelektinės CERN nuosavybės, šių šalių įmonės gali dalyvauti skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose.

Prof. R. Jankauskas pabrėžė ir kitą itin svarbų privalumą – CERN švietimo ir mokslo populiarinimo programas. „Vykdomos specialios programos pedagogų tobulinimuisi. Būtų idealu, jei kiekvienas Lietuvos fizikos mokytojas turėtų galimybę bent tris savaites stažuotis šioje organizacijoje. Taip pat yra programos, skirtos doktorantams, studentams, rengiamos ekskursijos moksleiviams“, – po kelionės pasakojo jis.

Narystės CERN organizacijoje nauda šalies mokslo ir technologijų raidai neabejotina, tačiau, anot VU mokslo prorektoriaus, kiekvienai to siekiančiai valstybei reikia nueiti ilgą kelią. „Pirmiausia privalu tapti asocijuota nare, o tam keliami reikalavimai. Šalyje turi būti pasiektas atitinkamas mokslinis, techninis ir pramonės potencialas, solidus mokslinis įdirbis dalelių fizikos srityje, nuolat šioje sferoje dirbanti mokslininkų grupė, galiausiai, Vyriausybės politinė valia“, – teigia prof. R. Jankauskas.

Be Vilniaus universiteto mokslininkų, delegaciją sudarė Lietuvos mokslų akademijos, Kauno technologijos universiteto, menų centro „Rupert“, CERN  vasaros mokyklos, Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės ir verslo atstovai.

Už sėkmingą vizitą Vilniaus universitetas dėkoja Ryčiui Paulauskui, nuolatiniam atstovui prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »