Narystė CERN Lietuvai atvertų dar platesnes galimybes

Publikuota: 2015 m. liepos 21 d. antradienis

Siekiant detalizuoti tolimesnes bendradarbiavimo gaires ir stiprinti šalies narystės Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN) galimybę, Ženevoje lankėsi VU rektoriaus prof. Artūro Žukausko vadovaujama Lietuvos delegacija. Kartu su juo vyko ir VU mokslo prorektorius prof. Rimantas Jankauskas bei Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanas dr. Linas Bukauskas.

Dabartiniame santykių su CERN etape formuojama politinė valia intensyvinti bendradarbiavimą su šia mokslo organizacija. Per akademinių institucijų ir Švietimo ir mokslo ministerijos vizitus siekiama įtraukti ir įvertinti Lietuvos akademinių institucijų bei verslo interesus. Ketinama tęsti ir plėsti bendradarbiavimą švietimo, informacinių technologijų, lazerių, medžiagų mokslo bei CERN medicinos programų srityje.

Vienas iš keturių CERN misijos aspektų – tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas ir stiprinimas. Glaudžiausias bendradarbiavimo lygmuo suteikia tikrosios valstybės narės statusą ir teisę šaliai būti atstovaujamai aukščiausiame šios organizacijos valdymo organe – CERN Taryboje, kuri kontroliuoja mokslinę, techninę ir administracinę veiklą, turi sprendžiamąjį balsą nustatant organizacijos veiklos prioritetus. Valstybės narės mokslo institucijos gali dalyvauti CERN vykdomose eksperimentuose, naudoti šių eksperimentų duomenis, turi visateisę prieigą prie intelektinės CERN nuosavybės, šių šalių įmonės gali dalyvauti skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose.

Prof. R. Jankauskas pabrėžė ir kitą itin svarbų privalumą – CERN švietimo ir mokslo populiarinimo programas. „Vykdomos specialios programos pedagogų tobulinimuisi. Būtų idealu, jei kiekvienas Lietuvos fizikos mokytojas turėtų galimybę bent tris savaites stažuotis šioje organizacijoje. Taip pat yra programos, skirtos doktorantams, studentams, rengiamos ekskursijos moksleiviams“, – po kelionės pasakojo jis.

Narystės CERN organizacijoje nauda šalies mokslo ir technologijų raidai neabejotina, tačiau, anot VU mokslo prorektoriaus, kiekvienai to siekiančiai valstybei reikia nueiti ilgą kelią. „Pirmiausia privalu tapti asocijuota nare, o tam keliami reikalavimai. Šalyje turi būti pasiektas atitinkamas mokslinis, techninis ir pramonės potencialas, solidus mokslinis įdirbis dalelių fizikos srityje, nuolat šioje sferoje dirbanti mokslininkų grupė, galiausiai, Vyriausybės politinė valia“, – teigia prof. R. Jankauskas.

Be Vilniaus universiteto mokslininkų, delegaciją sudarė Lietuvos mokslų akademijos, Kauno technologijos universiteto, menų centro „Rupert“, CERN  vasaros mokyklos, Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės ir verslo atstovai.

Už sėkmingą vizitą Vilniaus universitetas dėkoja Ryčiui Paulauskui, nuolatiniam atstovui prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »