Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad neformaliojo suaugusiųjų švietimo (asmens bendrosios kultūros ugdymo ir profesinei veiklai reikalingų žinių įgijimo, gebėjimų lavinimo ir tobulinimo) organizavimas ir koordinavimas yra nepakankamas, o jo plėtra neduoda lauktų rezultatų – besimokančiųjų suaugusiųjų skaičius išlieka apie 5 proc. ir neartėja prie užsibrėžtų pasiekti 15 proc. kasmet besimokančių suaugusiųjų. „Šiuo metu neformaliojo suaugusiųjų švietimo organizavimas ir koordinavimas yra vykdomas nenustačius prioritetinių krypčių, neturint plėtros programos, kur būtų nustatytos pagrindinės gairės, finansavimo prioritetai ir principai, o finansavimas skiriamas nepakankamai nustačius mokymų poreikius“, – sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Regionuose vienam gyventojui neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokymams skiriamos lėšos skiriasi iki 11 kartų. Todėl nesudaromos vienodos galimybės šalies gyventojams gerinti gyvenimo kokybę bei spręsti dalį socialinių problemų, būti konkurencingiems mokantis visą gyvenimą. Savivaldybės skiria nepakankamai dėmesio tokiam švietimui, jis plėtojamas netolygiai. 78 proc. savivaldybių netiria tokio gyventojų švietimo poreikių, 91 proc. lėšų skiriama įprastiems savivaldybės administracijos ir savivaldybės įstaigų darbuotojų bei pedagogų mokymams.

Lietuvoje iškritę iš bendrojo lavinimo sistemos asmenys, neįgalieji, nuteistieji ir paleisti iš laisvės atėmimo vietų, ilgalaikiai bedarbiai, vyresnio amžiaus (55–74 m.) žmonės sudaro apie 1 mln. gyventojų (apie 40 proc. visų potencialių neformaliojo suaugusiųjų švietimo gavėjų). Šių visuomenės grupių mokymui 2007–2012 m. skirta tik 165,9 mln. Lt, arba 12 proc. visos Europos Sąjungos (ES) paramos, skirtos neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtrai. Be to, dabartinis finansavimo mechanizmas didina švietimo pasiūlą, tačiau neskatina paklausos augimo.

Taip pat yra nesubalansuotas švietimo sričių finansavimas. Nenustačius finansavimo prioritetų, didžiausia dalis – 95,8 proc., arba 1,37 mlrd. Lt, visos 2007–2013 m. šiam tikslui skirtos ES paramos šalyje buvo skirta vienai krypčiai – neformaliajam profesiniam suaugusiųjų švietimui. Kitai krypčiai – neformaliajam neprofesiniam (asmens bendrosios kultūros ugdymo) suaugusiųjų švietimui, sprendžiančiam gyvenimo kokybės klausimus, tuo laikotarpiu skirta 61,8 mln. Lt, arba 4,2 proc. lėšų.

Audito metu taip pat paaiškėjo, kad neformaliojo mokymosi, savaiminiu būdu ir praktiškai įgytų kompetencijų pripažinimo sistema sukurta, tačiau įgyvendinta tik iš dalies. Be to, neįdiegta neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytų kompetencijų pripažinimo sistema aukštosiose mokyklose, kuri leistų ketinančiam studijuoti pareiškėjui už įvairiose mokymosi aplinkose įgytas kompetencijas gauti tam tikrą akademinių kreditų skaičių. Todėl nepakankamai skatinama gyventojų motyvacija mokytis visą gyvenimą ir sėkmingiau konkuruoti darbo rinkoje.

Valstybės kontrolė pateikė Švietimo ir mokslo ministerijai bei Ugdymo plėtotės centrui rekomendacijas, kurios padėtų siekti geresnių neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtros rezultatų.