Neformaliojo švietimo plėtros politika suaugusiųjų mokytis neskatina

Publikuota: 2013 m. liepos 9 d. antradienis

Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad neformaliojo suaugusiųjų švietimo (asmens bendrosios kultūros ugdymo ir profesinei veiklai reikalingų žinių įgijimo, gebėjimų lavinimo ir tobulinimo) organizavimas ir koordinavimas yra nepakankamas, o jo plėtra neduoda lauktų rezultatų – besimokančiųjų suaugusiųjų skaičius išlieka apie 5 proc. ir neartėja prie užsibrėžtų pasiekti 15 proc. kasmet besimokančių suaugusiųjų. „Šiuo metu neformaliojo suaugusiųjų švietimo organizavimas ir koordinavimas yra vykdomas nenustačius prioritetinių krypčių, neturint plėtros programos, kur būtų nustatytos pagrindinės gairės, finansavimo prioritetai ir principai, o finansavimas skiriamas nepakankamai nustačius mokymų poreikius“, – sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Regionuose vienam gyventojui neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokymams skiriamos lėšos skiriasi iki 11 kartų. Todėl nesudaromos vienodos galimybės šalies gyventojams gerinti gyvenimo kokybę bei spręsti dalį socialinių problemų, būti konkurencingiems mokantis visą gyvenimą. Savivaldybės skiria nepakankamai dėmesio tokiam švietimui, jis plėtojamas netolygiai. 78 proc. savivaldybių netiria tokio gyventojų švietimo poreikių, 91 proc. lėšų skiriama įprastiems savivaldybės administracijos ir savivaldybės įstaigų darbuotojų bei pedagogų mokymams.

Lietuvoje iškritę iš bendrojo lavinimo sistemos asmenys, neįgalieji, nuteistieji ir paleisti iš laisvės atėmimo vietų, ilgalaikiai bedarbiai, vyresnio amžiaus (55–74 m.) žmonės sudaro apie 1 mln. gyventojų (apie 40 proc. visų potencialių neformaliojo suaugusiųjų švietimo gavėjų). Šių visuomenės grupių mokymui 2007–2012 m. skirta tik 165,9 mln. Lt, arba 12 proc. visos Europos Sąjungos (ES) paramos, skirtos neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtrai. Be to, dabartinis finansavimo mechanizmas didina švietimo pasiūlą, tačiau neskatina paklausos augimo.

Taip pat yra nesubalansuotas švietimo sričių finansavimas. Nenustačius finansavimo prioritetų, didžiausia dalis – 95,8 proc., arba 1,37 mlrd. Lt, visos 2007–2013 m. šiam tikslui skirtos ES paramos šalyje buvo skirta vienai krypčiai – neformaliajam profesiniam suaugusiųjų švietimui. Kitai krypčiai – neformaliajam neprofesiniam (asmens bendrosios kultūros ugdymo) suaugusiųjų švietimui, sprendžiančiam gyvenimo kokybės klausimus, tuo laikotarpiu skirta 61,8 mln. Lt, arba 4,2 proc. lėšų.

Audito metu taip pat paaiškėjo, kad neformaliojo mokymosi, savaiminiu būdu ir praktiškai įgytų kompetencijų pripažinimo sistema sukurta, tačiau įgyvendinta tik iš dalies. Be to, neįdiegta neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytų kompetencijų pripažinimo sistema aukštosiose mokyklose, kuri leistų ketinančiam studijuoti pareiškėjui už įvairiose mokymosi aplinkose įgytas kompetencijas gauti tam tikrą akademinių kreditų skaičių. Todėl nepakankamai skatinama gyventojų motyvacija mokytis visą gyvenimą ir sėkmingiau konkuruoti darbo rinkoje.

Valstybės kontrolė pateikė Švietimo ir mokslo ministerijai bei Ugdymo plėtotės centrui rekomendacijas, kurios padėtų siekti geresnių neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtros rezultatų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvos bankas su Konkurencijos taryba ir Valstybės kontrole keisis tarnautojais

Kad įgytų daugiau profesinių žinių ir keistųsi gerąja patirtimi, Lietuvos banko atstovai galės laikinai palikti įprastas darbo vietas ir vykti į Konkurencijos tarybą ar Valstybės kontrolę, o šių institucijų deleguoti tarnautojai tuo tikslu bus priimami stažuotis centriniame banke... skaityti »

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »