Ar bus atsisakoma norminės studijų kainos (vadinamosios „krepšelių sistemos“) ir, jei taip, kaip bus užtikrinama aukštojo mokslo kokybės augimą skatinanti konkurencija tarp aukštųjų mokyklų? Tokius ir panašius klausimus studentai nusprendė užduoti artimiausius ketverius metus Švietimo ir mokslo ministrės postą, tikėtina, užimsiančiai Virginijai Baltraitienei.

„Jau ne vienerius metus studentai aktyviai dalyvauja sprendimų dėl aukštojo mokslo sistemos priėmimo procese. Studentų nuomonė visuomet buvo vertinama ir balsas – girdimas. Turime patirties, kompetencijos ir žinių aukštojo mokslo sistemos tobulinimo klausimais, o svarbiausia – turime galimybę sužinoti studentų poreikius ir jiems atstovauti“, – teigė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis.

Pasak D. Dikšaičio, naujosios valdžios menkas susidomėjimas studentų nuomone ir interesais kiek stebina, tačiau studentų atstovai viliasi, jog abiems pusėms pavyks rasti bendrą kalbą ir sėkmingai bendradarbiauti artimiausioje kadencijoje. Šiam tikslui pasiekti Lietuvos studentų sąjunga nusprendė imtis aktyvių veiksmų.

Šią savaitę Lietuvos universitetų rektorių konferencija bei Lietuvos studentų sąjunga pasirašė bendrą poziciją, kuria naujajam LR Seimui ir Vyriausybei norėtų pasiūlyti glaudų bendradarbiavimą nagrinėjant ir sprendžiant ne tik aktualiausius universitetinio aukštojo mokslo raidos klausimus, bet ir formuojant ilgalaikę moksliniais tyrimais grįstą Lietuvos aukštojo mokslo plėtros politiką.

Penktadienį vyksiančio studentų inicijuoto susitikimo su būsimąja Švietimo ir mokslo ministre dienotvarkėje numatoma užduoti studentams šiuo metu aktualiausius aukštojo mokslo sistemos ateitį nulemsiančius klausimus.

Kokiu principu numatoma skirstyti finansavimą būsimiems studentams? Jeigu, kaip minima naujųjų valdančiųjų viešuose pasisakymuose, numatoma įvesti visuotinę įmoką už studijas, kokiu principu bus užtikrintas valstybės lėšų skaidrus paskirstymas aukštosioms mokykloms? Kokiomis priemonėmis bus skirtas finansavimas aukštosioms mokykloms, jei visuotinė įmoka neatitiks realiųjų studijų kainos kaštų? Ar, mažėjant studentų skaičiui, bus mažinamas bendras finansavimas studijoms?

Kokiais būdais bus užtikrintas studijų prieinamumas, koks jis apibrėžtas Bolonijos proceso dokumentuose (kaip lygios galimybės patekti į aukštąją mokyklą, studijuoti ir įgyti aukštąjį išsilavinimą)? Ar studentas galės laisvai rinktis, ar, jo manymu, kokybiškai dėstomą išsilavinimą įgyti privačioje, ar valstybinėje aukštojoje mokykloje?

Ar bus išsaugotas esamas aukštųjų mokyklų valdymo modelis, kuris užtikrina Bolonijos proceso dokumentuose numatytą studentų bei jų atstovų įtraukimą į svarbiausių sprendimų aukštojoje mokykloje priėmimą? Ar keisis ir kaip keisis socialinių partnerių vaidmuo aukštųjų mokyklų Tarybose? Kaip bus įgyvendinamas studentų ir jų atstovų įtraukimas į Vyriausybės programos rengimą ir įgyvendinimą?

„Tikimės, jog šis susitikimas bus naudingas abipusiai: padės studentams geriau suprasti naujosios valdžios ketinimus aukštojo mokslo atžvilgiu, o valdantiesiems – išgirsti studentų lūkesčius ir būgštavimus. Siekdami, kad į studentų poreikius būtų atsižvelgta, o po konstruktyvių diskusijų su studentais priimami sprendimai padėtų Lietuvoje kurti kuo palankesnę studijų aplinką, tokius susitikimus rengsime ir ateityje, ieškosime ir kitų galimų bendradarbiavimo su sprendimų priėmėjais būdų“, – sakė studentų atstovas D. Dikšaitis.