Užsieniečius stebina lietuvių kalbos keistenybės

Publikuota: 2013 m. rugpjūčio 14 d. trečiadienis

Intensyvi pažintis su lietuvių kalba, istorija, tradicijomis, kultūriniais ypatumais, kelionės į gražiausius Lietuvos kampelius – tuo keturias savaites gyveno beveik septynios dešimtys užsieniečių, atvykusių į kasmetinius Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus Vytauto Didžiojo universitete (VDU). Šį penktadienį savo rankose jie jau turės diplomus, liudijančius apie įgytas žinias, bet atmintyje šliks ir daugybė smagių atsiminimų apie svetingą kraštą, egzotiškai skambančios lietuvių kalbos įmantrybes ar neįprastus lietuviškus valgius.

Kaip papasakojo medicinos studentas iš Meksikos Carlos Alonso Gutierrez Camacho, jo pažintis su Lietuva buvo visai atsitiktinė. „JAV sutikau keletą lietuvaičių. Nuo tada pradėjau daugiau skaityti ir domėtis Lietuva, jos kalba, kultūra, papročiais. Atrasti dalykai man buvo neįtikėtinai įdomūs, kuriantys nepaprastus istorinius, kultūrinius tiltus tarp praeities ir dabarties. Atvykęs į šią šalį, likau nustebintas puikios atmosferos: jaučiausi lyg namuose, lyg būčiau šios šalies dalimi. Nenustebinsiu nieko pasakęs, kad esu iš kitokios, Lotynų Amerikos šalies. Būdamas čia suvokiau, kad besidalindami tuo, ką turime skirtingo, mes mokomės vieni iš kitų, ir tokiu būdu neabejotinai laimime,“ – pasakojo jaunuolis. Po kursų jis ketina grįžti į Meksiką, bet žadėjo neužmiršti lietuvių kalbos.

Užsieniečius mokiusios dėstytojos teigia, kad bendro darbo rezultatai jad išties džiugina, o studentų pastebėtos lietuvių kalbos keistenybės neretai pralinksmina.

 „Smagu, kad lietuvių kalbos jie mokosi ne tik klasėje, bet ir eidami apsipirkti, vakarodami kavinėse, stebėdami aplinką. Atėję į paskaitas studentai klausia, kas yra lašiniai, kodėl moterų pavardės turi tokią pačia priesagą, kaip ir sriubų pavadinimai (pvz., kopūstienė ir Petraitienė), kodėl mes šampanu vadiname tai, kas nėra šampanas, o makaronams turime tik vieną pavadinimą“, – pasakojo lietuvių kalbos dėstytoja Agnė Kalninytė.

Jai pritaria ir tos dėstytojos, kurių studentai Kaune lietuvių kalbos mokytis pradėjo tik nuo abėcėlės. „Smagu pasijusti šio jaunatviško, daugiakultūrio ir daugiakalbio klegesio dalimi. Besibaigiant kursams, kaip dėstytoja jaučiu didžiulį pasitenkinimą, girdėdama savo studentus kalbant ir juokaujant lietuviškai“, – sako lietuvių kalbos dėstytoja Aurelija Tamošiūnaitė.

Jau penkioliktąjį kartą organizuojami VDU Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai šiemet sulaukė rekordinio skaičiaus dalyvių  iš 24 skirtingų pasaulio šalių. Kaip teigia organizatoriai, tai puiki proga užsienio studentams pažinti šalį, kurioje dauguma iš jų žada tęsti studijas, pabendrauti, pabūti kartu su žmonėmis iš viso pasaulio ir tuo pačiu pramokti užsieniečiams egzotiškai skambančią lietuvių kalbą.

Intensyvių kursų metu studentai ne tik mokėsi lietuvių kalbos, bet ir keliavo po Lietuvą: aplankė Vilnių, Trakus, Nidą, Druskininkus, Rumšiškes, smagiai šėlo kultūriniame vakare, kurio metu turėjo galimybę pristatyti savo šalies maistą ir tradicijas. Kultūrinių paskaitų metu kalbėta apie Lietuvos istoriją, literatūrą, politiką, krepšinį, tradicines šventes, žiūrėti lietuviški filmai.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »