Užsienio kalbos ar skaičiuoti mintinai gali išmokti net keturmetis

Publikuota: 2013 m. lapkričio 14 d. ketvirtadienis

Mintinai skaičiuojantis ir vokiškai šnekantis keturmetis lietuvis kol kas dar atrodo utopija. Vis dėlto alternatyvūs mokymo metodai gali padėti pasiekti net mažiausiai įtikimus mokymosi tikslus. Tai naudinga ne tik ugdant mažamečius, bet ir besiruošiant brandos egzaminams.

Gruodžio 6–8 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančios parodos „Mokykla 2013“ dalyviai šiais metais ne tik pristatys naujausią mokyklų įrangą, priemones, technologiniu požiūriu pažangias mokymosi sistemas, tarp kurių – ir nauja elektroninė sistema, padėsianti moksleiviams pasirengti brandos egzaminams, bet ir visą galybę alternatyvių tobulėjimo būdų. Vienas iš tokių – mintino skaičiavimo metodika „Menar“, pagal kurią mintinai skaičiuoti gali išmokti ir keturmečiai.

„Jungtinių Amerikos Valstijų verslo žurnalas „Forbes“ labiausiai civilizacijos raidai įtaką dariusiu daiktu įvardijo peilį, o antrasis tame sąraše buvo abakusas – Azijos šalyse išrastas skaičiavimo prietaisas. Būtent šio prietaiso veikimo principu pagrįstas ir mintino skaičiavimo metodas, leidžiantis atlikti sudėties, atimties, daugybos ir dalybos veiksmus. Vėliau vaikai išmoksta vizualizuoti abakusą ir skaičiuoti mintinai be jo. Tai kaip groti pianinu ar spausdinti tekstą kompiuteriu – įpratęs jau nebežiūri į klavišus“, - pasakoja mokyklėlės atstovė Vaida Zibalytė.

Anot pašnekovės, labiau įgudę moksleiviai sugeba atlikti matematinius veiksmus su septynių skaičių, tarp kurių parodymo yra 500 milisekundžių laiko tarpas, seka. Toks užsiėmimas padeda lavinti koncentraciją ir atmintį. Be to, užsienio mokslininkai ištyrė, kad nuo mažens mintinai skaičiuojančių vaikų intelektas būna vidutiniškai 7 punktais aukštesnis.

Parodoje „Mokykla 2013“ vokiečių kalbos mokymo programą pristatysianti Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinės mokyklos mokytoja ekspertė Margarita Repečkienė teigia, kad darželinukus užsienio kalbos galima išmokyti žaidimo forma. Pavyzdžiui, panaudojant ranka valdomas lėles ar persirengiant patraukliu mažamečiams personažu, tarkime – kiškučiu Hansu.

„Mažamečiai vaikai yra labai imlūs ir net nejausdami, kad mokosi, išmoksta daugiau nei vyresnio amžiaus moksleiviai. Vaikams vedamose pamokose mokytojas kalba tik vokiškai, bet pastebime, kad netrukus mokinukai ima suprasti, ką jis kalba, padeda vienas kitams vertėjaudami“, - sako M. Repečkienė.

Kita vertus, alternatyvūs mokymosi metodai gali būti sėkmingai pritaikomi ir ugdant vyresnio amžiaus moksleivius. Parodoje tarptautinių moksleivių mainų programas pristatysiančios organizacijos „YFU Lietuva“ atstovas Aivaras Markevičius pastebi, kad išvažiavimas į kitas šalis ne tik padeda ugdyti socialinį intelektą, bet ir akademinį.

„Užsienio šalyje moksleiviai mokosi tų pačių dalykų kaip ir Lietuvoje, tik jau užsienio kalba, t. y. daniškai, norvegiškai ir kt. Paprastai lietuviai moksleiviai šių kalbų nemoka taip gerai, todėl svečioje šalyje būna išties nelengva, tačiau, grįžus į Lietuvą, mokytis jiems tampa gerokai lengviau. Dėl to programos dalyviai brandos egzaminus dažnai išlaiko šimtukais“, - teigia A. Markevičius.

Paroda, kurioje dalyvaus per 80 įrangą, priemones, naujas technologijas, edukacines programas mokykloms pristatančių įmonių, vyks gruodžio 6-8 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »