VU tyrėjus pripažinę CERN specialistai Lietuvoje ieškos naujų idėjų pasaulinio mokslo pažangai

Publikuota: 2016 m. gruodžio 12 d. pirmadienis

Gruodžio 13–14 d. mokslinėse dirbtuvėse „CERN CMS Computing and Technology Workshop“ Vilniaus universiteto (VU) ir Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) Kompaktiškojo miuonų solenoido (CMS) mokslininkai aptars aktualiausius iššūkius, su kuriais susiduria geriausi pasaulio tyrėjai. Lietuvos ir VU dalyvavimas CERN tyrimų programose laikomas aiškiu šalies mokslininkų kompetencijų pripažinimo ženklu.

Organizatorių teigimu, iš Ženevos (Šveicarija) atvykę CERN specialistai supažindins tyrėjų komandas, norinčias dalyvauti organizacijos veikloje, su šiuo metu vykdomais darbais, pristatys taikomas informacinių technologijų infrastruktūras ir ateities technologijas, reikalingas atrasti naujiems gamtos reiškiniams.

Ne paslaptis, kad VU Matematikos ir informatikos fakulteto lektorius dr. Valdas Rapševičius laikomas vienu garsiausių CERN lietuvių programuotojų. Jo manymu, Lietuvos tapimas asocijuotąja CERN nare ir tai, kad šalyje vyksta vis daugiau oficialių organizacijos renginių, yra svarbus šalies mokslininkų ir jų kvalifikacijos pripažinimas.

„Vilniuje vykstančio darbinio susitikimo metu planuojama išplėsti tyrimų mastą ir ieškoti naujų idėjų, kurios leistų susidoroti su netolimoje ateityje kilsiančiais iššūkiais CERN atliekamuose eksperimentuose. Planuojama didinti elementariųjų dalelių susidūrimų intensyvumą, jų skaičių ir taip surinkti net iki 6 kartų daugiau duomenų, palyginti su dabartiniais kiekiais. Be to, bus ieškoma partnerių kompiuterijos ir skaičiavimų srityje, pristatysime VU vykdomus projektus“, – apie būsimą susitikimą sakė dr. V. Rapševičius.

Anot Lietuvos mokslų akademijos Organizacinio skyriaus vadovo dr. Andriaus Bernoto, VU tyrėjai CERN itin vertinami dėl savo inovatyvumo, o renginyje Vilniuje sulauksime ir kylančių pasaulio mokslo žvaigždžių.

„Veikla CERN įdomi tuo, kad darbas čia daugiausia vyksta mokslininkų grupėse, atradimų straipsniai spausdinami įrašant šimtus autorių. Bet dėl to geros vieno asmens idėjos savo reikšmės nepraranda, priešingai – jas itin greitai pritaiko kiti mokslininkai. Džiaugiamės, kad į Vilnių atvyks ir mokslininkė iš Indijos Archana Sharma, kurios vadovaujamai grupei patikėtas naujo CMS subdetektoriaus kūrimas“, – dalyvavimo CERN veikloje naudą aiškina dr. A. Bernotas.

VU su CERN pirmąkart kontaktą užmezgė dar 1993 m. Lietuvių indėlis į medžiagotyros mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir prasidėję didžiojo hadronų greitintuvo pasaulinio skaičiavimo tinklo projektai sudarė pagrindą 2004 m. pasirašyti bendradarbiavimo su CERN sutartį. Šiuo metu Lietuva siekia asocijuotosios narystės CERN organizacijoje, o VU mokslininkų ir kitų tyrėjų indėlis šioje srityje – itin reikšmingas. Bendra veikla jau vykdoma medžiagotyros, teorinės ir eksperimentinės dalelių fizikos, informacinių technologijų srityse, bendradarbiavimą siekia užmegzti diagnostinės radiologijos specialistai.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »