Vandenilio kuro elementai, teikiantys energiją

Publikuota: 2011 m. balandžio 19 d. antradienis

Technologijos, naudojančios katalizę, kuri išgauna vandenilį iš skruzdžių rūgšties (angl. formic acid), gali pakeisti ličio baterijas ir būti naudojamos mobiliesiems prietaisams įkrauti.

Oksfordo universiteto Chemijos departamente besidarbuojantis Edmanas Tsangas su savo kolegomis sukūrė naują katalizės būdą, kuris leidžia gaminti vandenilį kambario temperatūroje, ir tam nereikia nei tirpiklių, nei priedų.

Taikant naująjį metodą vieno atomo sluoksnio paladžio atomai yra dedami ant sidabro nanodalelių.

„Struktūriniai ir elektroniniai efektai, atsirandantys dėl sąveikos su apačioje esančiu sidabru, stipriai padidina paladžio katalizines savybes, taigi vyksta procesas, kai kambario temperatūroje skruzdžių rūgštis virsta vandeniliu ir anglies dioksidu“, – pažymi Edmanas Tsangas.

Jis paaiškino, kad organinių skysčių, tokių kaip skruzdžių rūgštis, saugojimas ir darbas su jais yra žymiai lengvesnis ir saugesnis nei vandenilio laikymas. Katalizės procesas leistų gaminti vandenilį iš skysto kuro, saugomo vienkartinėje arba perdirbamoje kasetėje. Tai būtų miniatiūriniai kuro elementai, kurie tiektų energiją prietaisams – nuo mobiliųjų telefonų iki nešiojamų kompiuterių.

Kitas siūlomos technologijos pranašumas susijęs su reakcijos produktais. Gaunamas vandenilis ir anglies dioksidas, bet nėra katalizei trukdančio anglies monoksido. Tai reiškia, kad nereikia papildomai valyti kuro elementų ir tai ilgina jų gyvavimo laiką.

„Egzistuoja daugybė barjerų, kol pasiseka sukurti tikrai veikiantį prietaisą, bet mes ieškome naujosios technologijos panaudojimo galimybės tam, kad pakeistume ličio baterijų technologijas alternatyvia, ilgiau gyvuojančia ir turinčia mažesnį neigiamą poveikį aplinkai technologija“, – teigė Edmanas Tsangas.

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »