Vilniaus kooperacijos kolegija siūlo tapti verslo anglų kalbos specialistais

Publikuota: 2012 m. birželio 19 d. antradienis

Prasidėjus bendrajam priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas, Vilniaus kooperacijos kolegija (VKK) būsimiems studentams siūlo naują „Komunikacinės verslo anglų kalbos“ studijų programą, suteiksiančią galimybę įgyti ne tik anglų filologijos diplomą, bet ir stiprius vadybos bei verslo organizavimo pagrindus. Pasak programos autorių, ji unikali tuo, kad darbdaviams pasiūlys puikiai verslo anglų kalba bendrauti galinčius specialistus, kurie įmonėse galės talkinti ne tik kaip vertėjai, bet ir kaip vadybininkai.

Apie programos tikslus ir kuo ji bus naudinga tiek studentams, tiek būsimiems jų darbdaviams, kalbame su šios programos vienu pagrindinių autorių, VKK metodininku Andrejumi Račkovskiu.

Kaip gimė sumanymas kurti šią naują programą?

VKK nusprendė praplėsti programų ratą, nes iki šiol egzistavo viena pagrindinė sritis – socialiniai mokslai (vadyba). Tačiau nebuvo technologijos ir humanitarinių mokslų. Tad nuspręsta, kad verslo anglų kalba būtų puikus būdas žengti į humanitarinių mokslų sritį.

Bet anglų kalbos studentai mokydavosi ir studijuodami, pavyzdžiui, vadybą?

Vadybos programose anglų kalbos būdavo tik tiek, kiek jos reikia, tai buvo tarsi šalutinis dalykas. Naujojoje programoje – priešingai – kalba bus svarbiausia, o vadyba – šalutinis dalykas. Taip nuspręsta atsižvelgus į būsimų darbdavių poreikius, kurie pageidavo, kad kalbą mokantys filologai išmanytų ir verslo specifiką. Juk daug įmonių veiklos nukreipta į eksportą – tai aktualu logistikos įmonėms, ES projektus rengiančioms bendrovėms.

Ar mokytis verslo anglų kalbos bus sudėtinga?

Tai bus intensyvi programa, kurią sudarys dvi dalys. Pirmoji – tai pagrindinė anglų ir antroji užsienio kalba, kurią kol kas bus galima rinktis tarp vokiečių ir rusų kalbų. Anglų kalbos atveju programą baigę studentai sugebės laisvai reikšti mintis taisyklinga anglų kalba žodžiu ir raštu kasdieniese ir dalykinėse situacijose C1 lygiu pagal Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis.

Vokiečių ir rusų kalbos bus kaip talkinančios. Beje, vokiečių pasirinkta todėl, kad atsivėrė Vokietijos darbo rinka, o rusų – nes dabar jos paklausa didžiausia, plėtojami vis intensyvesni verslo santykiai su Rusija.

Be kalbų, studentai bus mokomi ir svarbiausių verslo principų, įgis nemažai praktikos ir kaip filologai, ir kaip vadybininkai.

Ar studentai turės galimybę rinktis gretutines studijas?

Taip, studijų metu studentas galės pasirinkti galimybę baigti ir vadybos gretutines studijas (studijų trukmė pailgėtų puse metų) bei įgyti dvigubą anglų filologijos ir vadybos profesinio bakalauro laipsnį.

Kaip manote, ar programa bus populiari?

Populiarumu neabejoju. Susidomėjimas šia programa buvo nemažas netgi Studijų mugės metu vasario mėnesį, nors tuomet ji dar buvo pažymėta „žvaigždute“, kuri reiškė, kad programa dar nepatvirtinta, nes tebėra vertinama.

Beje, programa startuos rudenį, jei bus surinkta bent 12-15 ją studijuoti norinčių žmonių. Jau dabar yra tam suburti profesionalūs dėstytojai.

Studijų kokybės vertinimo centro specialistų vizito metu, pabendravę su socialiniais partneriais ir būsimais darbdaviais, išgirdome, kad kai kurie verslininkai tokią kvalifikaciją turintį jaunuolį galėtų įdarbinti kad ir rytoj.

Juo labiau kad programą baigę jauni žmonės galės dirbti labai įvairų darbą – nuo skyriaus vadovo padėjėjo, vertėjo referento, iki projekto vadovo arba komunikacijos specialisto, galinčio parengti informacinę medžiagą, lankstinukus ir kt. Toks žmogus galėtų net ne pats imtis vertimo, o koordinuoti bendradarbiavimą su vertimų biurais, nes, išmanydamas specifiką, galėtų įvertinti, ar pakankama yra vertimų kokybė.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »