Vilniaus kooperacijos kolegija siūlo tapti verslo anglų kalbos specialistais

Publikuota: 2012 m. birželio 19 d. antradienis

Prasidėjus bendrajam priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas, Vilniaus kooperacijos kolegija (VKK) būsimiems studentams siūlo naują „Komunikacinės verslo anglų kalbos“ studijų programą, suteiksiančią galimybę įgyti ne tik anglų filologijos diplomą, bet ir stiprius vadybos bei verslo organizavimo pagrindus. Pasak programos autorių, ji unikali tuo, kad darbdaviams pasiūlys puikiai verslo anglų kalba bendrauti galinčius specialistus, kurie įmonėse galės talkinti ne tik kaip vertėjai, bet ir kaip vadybininkai.

Apie programos tikslus ir kuo ji bus naudinga tiek studentams, tiek būsimiems jų darbdaviams, kalbame su šios programos vienu pagrindinių autorių, VKK metodininku Andrejumi Račkovskiu.

Kaip gimė sumanymas kurti šią naują programą?

VKK nusprendė praplėsti programų ratą, nes iki šiol egzistavo viena pagrindinė sritis – socialiniai mokslai (vadyba). Tačiau nebuvo technologijos ir humanitarinių mokslų. Tad nuspręsta, kad verslo anglų kalba būtų puikus būdas žengti į humanitarinių mokslų sritį.

Bet anglų kalbos studentai mokydavosi ir studijuodami, pavyzdžiui, vadybą?

Vadybos programose anglų kalbos būdavo tik tiek, kiek jos reikia, tai buvo tarsi šalutinis dalykas. Naujojoje programoje – priešingai – kalba bus svarbiausia, o vadyba – šalutinis dalykas. Taip nuspręsta atsižvelgus į būsimų darbdavių poreikius, kurie pageidavo, kad kalbą mokantys filologai išmanytų ir verslo specifiką. Juk daug įmonių veiklos nukreipta į eksportą – tai aktualu logistikos įmonėms, ES projektus rengiančioms bendrovėms.

Ar mokytis verslo anglų kalbos bus sudėtinga?

Tai bus intensyvi programa, kurią sudarys dvi dalys. Pirmoji – tai pagrindinė anglų ir antroji užsienio kalba, kurią kol kas bus galima rinktis tarp vokiečių ir rusų kalbų. Anglų kalbos atveju programą baigę studentai sugebės laisvai reikšti mintis taisyklinga anglų kalba žodžiu ir raštu kasdieniese ir dalykinėse situacijose C1 lygiu pagal Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis.

Vokiečių ir rusų kalbos bus kaip talkinančios. Beje, vokiečių pasirinkta todėl, kad atsivėrė Vokietijos darbo rinka, o rusų – nes dabar jos paklausa didžiausia, plėtojami vis intensyvesni verslo santykiai su Rusija.

Be kalbų, studentai bus mokomi ir svarbiausių verslo principų, įgis nemažai praktikos ir kaip filologai, ir kaip vadybininkai.

Ar studentai turės galimybę rinktis gretutines studijas?

Taip, studijų metu studentas galės pasirinkti galimybę baigti ir vadybos gretutines studijas (studijų trukmė pailgėtų puse metų) bei įgyti dvigubą anglų filologijos ir vadybos profesinio bakalauro laipsnį.

Kaip manote, ar programa bus populiari?

Populiarumu neabejoju. Susidomėjimas šia programa buvo nemažas netgi Studijų mugės metu vasario mėnesį, nors tuomet ji dar buvo pažymėta „žvaigždute“, kuri reiškė, kad programa dar nepatvirtinta, nes tebėra vertinama.

Beje, programa startuos rudenį, jei bus surinkta bent 12-15 ją studijuoti norinčių žmonių. Jau dabar yra tam suburti profesionalūs dėstytojai.

Studijų kokybės vertinimo centro specialistų vizito metu, pabendravę su socialiniais partneriais ir būsimais darbdaviais, išgirdome, kad kai kurie verslininkai tokią kvalifikaciją turintį jaunuolį galėtų įdarbinti kad ir rytoj.

Juo labiau kad programą baigę jauni žmonės galės dirbti labai įvairų darbą – nuo skyriaus vadovo padėjėjo, vertėjo referento, iki projekto vadovo arba komunikacijos specialisto, galinčio parengti informacinę medžiagą, lankstinukus ir kt. Toks žmogus galėtų net ne pats imtis vertimo, o koordinuoti bendradarbiavimą su vertimų biurais, nes, išmanydamas specifiką, galėtų įvertinti, ar pakankama yra vertimų kokybė.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »