Vokietijoje sugeneruotas rekordinio stiprumo dirbtinis magnetinis laukas

Publikuota: 2011 m. birželio 30 d. ketvirtadienis

Vokiečių fizikai Drezdeno Intensyvaus magnetinio lauko laboratorijoje (angl. – „High Magnetic Field Laboratory Dresden“, sutrumpintai – HZDR) pasiekė naują dirbtinio magnetinio lauko stiprumo pasaulio rekordą. Naudodami dvigubą 200 kg sveriančią maždaug kibiro dydžio varinę ritę, mokslininkai keletui milisekundžių generavo 91,4 teslos magnetinį lauką ir pagerino ilgus metus gyvavusį Los Alamos nacionalinėje laboratorijoje pasiektą ankstesnį 89 teslų pasaulio rekordą.

Kaip teigia rekordinio eksperimento autoriai, standartinę galingą vario ritę suplėšyti pakaktų 25 teslų. Ritės deformuojasi todėl, kad magnetinis laukas ir jį generuojanti elektros srovė esant aukštesniems energijos lygiams veikia priešpriešinėmis kryptimis. Ritės viela tekanti elektros srovė sukuria magnetinį lauką, tačiau šis veikia priešinga kryptimi nei viela tekantys elektronai. Pasiekus tam tikrą slenkstį, tokia įsimagnetinusi ritė tiesiogine prasme gali „išsitaškyti“.

Tačiau tyrimų laboratorijoms reikia galingų magnetų. Kuo galingesnis ir tikslesnis magnetinis laukas generuojamas laboratorijoje, tuo geresnės sąlygos sudaromos išbandyti ir charakterizuoti kuriamų medžiagų (pavyzdžiui, elektronų srautą pasiutusiai įgreitinančių superlaidininkų) savybes.

Norėdami, kad jų magnetas atlaikytų 90 ir daugiau teslų magnetinį lauką, HZDR tyrėjų grupė ritę „apvilko“ specialiu, iš tampraus pluošto, kuris naudojamas neperšaunamų liemenių gamyboje, pagamintu įtvaru.

Sumanymas leido mokslininkams nedidelę ritę porai šimtųjų sekundės dalių „įkaitinti“ ligi 50 teslų. Prie šio magneto tyrėjai pridėjo dar ir kitą – didesnę, dvylikos sluoksnių vario ritę, taip pat „mūvinčią“ tampraus pluošto korsetą. Šis magnetas, nepaisant to, jog buvo didesnis, pajėgus generuoti 40 teslų magnetinį lauką. Tačiau sujungus abiejų magnetų pajėgumus, „sudurtinis“ magnetas pasiekė ir 90 teslų.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »