JAV analitinės kompanijos „Gartner“ prognozėmis, daiktų ir prietaisų, prijungtų prie interneto bei gebančių keistis informacija, skaičius 2020 metais viršys 26 mlrd. Tačiau įrenginių gebėjimui „susikalbėti“ tarpusavyje ir galimybei sujungti juos į bendrą belaidį tinklą, arba vadinamąjį „daiktų internetą“, trukdo bendrų standartų nebuvimas.
JAV analitinės kompanijos „Gartner“ prognozėmis, daiktų ir prietaisų, prijungtų prie interneto bei gebančių keistis informacija, skaičius 2020 metais viršys 26 mlrd. Tačiau įrenginių gebėjimui „susikalbėti“ tarpusavyje ir galimybei sujungti juos į bendrą belaidį tinklą, arba vadinamąjį „daiktų internetą“, trukdo bendrų standartų nebuvimas.
Šiai problemai spręsti pasaulinės IT kompanijos ieško būdų „daiktų interneto“ standartams kurti. Tuo tikslu 2014 metų pradžioje įsteigtas „AllSeen Alliance“ konsorciumas, o metų viduryje paskelbta apie asociaciją „Open Interconnect Consortium“. Minėtų organizacijų tikslas – sukurti bendrą belaidę platformą, nepriklausomą nuo įrenginių gamintojų, specifikacijų, naudojamos operacinės sistemos. Standartus pirmiausia ketinama pasiūlyti išmaniųjų pastatų (angl. Smart House) sistemų kūrėjams ir buitinės bei biurų technikos gamintojams.
Kaip sako „Penkių kontinentų komunikacijų centro“ Intelektinių pastatų skyriaus vadovas Vaidas Janulis, diegdami intelektines pastatų sistemas, specialistai, žinoma, laikosi tam tikrų standartų, tačiau jie labiau susiję su techniniu projekto įgyvendinimu. „Išmaniuosiuose pastatuose atliktų darbų kokybę ir sklandų funkcionavimą klientams užtikrina visoje Europoje ir kitose pasaulio šalyse pripažįstamas ir taikomas KNX standartas. Tai tarptautinis pastatų automatizavimo ir sistemų valdymo standartas, leidžiantis įgyvendinti sudėtingus techninius sprendimus su labai paprastu bei intuityviu jų valdymu“, – aiškina V. Janulis.
Bendri „daiktų interneto“ standartai, anot specialisto, reikalingi norint kurti intelektines sistemas, kuriose fiziniai objektai sujungti į vieną tinklą. „Gamintojai jau šiandien siūlo prie interneto prijungtas šildymo, signalizacijos sistemas, televizorius ir kitus prietaisus, kuriuos mes, „Smart House“ diegėjai, sujungiame į bendrą namų tinklą. Tačiau suderinti visą šią įrangą tarpusavyje reikalauja daug laiko ir pastangų: skiriasi jų operacinės sistemos, naudojamos belaidžio ryšio technologijos, programinė įranga. Sukūrus bendrus standartus, išmanieji prietaisai – jungikliai, termostatai, buitinė technika, lemputės, žaliuzės ir kt. – „susikalbės“ tarpusavyje ir galės būti valdomi vienu įrenginiu. Taigi, kiekvienas pirkėjas, įsigysiantis naują šaldytuvą, skalbyklę, išmanųjį telefoną arba kito tipo elektros prietaisą, galės tikėtis, kad šis prietaisas „bendraus“ ir bus suderinamas su visa kita išmaniajame name jau esančia įranga“, – sako V. Janulis.
Intelektinių pastatų specialisto teigimu, bendri „daiktų interneto“ standartai prisidėtų prie išmaniųjų įrenginių naudotojų duomenų saugumo problemos sprendimo. „Įsigalint „daiktų internetui“, kyla klausimas, kaip apsaugoti daugybę asmeninės informacijos apie naudotojų vartojimo įpročius, elgseną, gyvenimo būdą ir kt. Todėl tiek gamintojai, tiek atsakingos tarptautinės institucijos vis daugiau kalba apie informacijos privatumą bei saugumą. Bendrų standartų egzistavimas leistų į visus įrenginius diegti saugumo priemones ir kontroliuoti jų funkcionavimą bei plėtrą, derinti šias priemones su jau egzistuojančiais pasauliniais saugumo standartais. Bet kuriuo atveju griežti informacijos saugumo kriterijai neišvengiami ir neatsiejami nuo „daiktų interneto“ technologijų funkcionavimo“, – įsitikinęs V. Janulis.
Organizacijų „AllSeen Alliance“ ir „Open Interconnect Consortium“ kuriami standartai bus platinami su atviro kodo (angl. Open Source) licencijomis, todėl juos galės naudoti visi išmaniųjų įrenginių gamintojai ir paslaugų teikėjai.