Apie pusė Lietuvos vartotojų baiminasi sekimo internetine kamera

Publikuota: 2014 m. spalio 23 d. ketvirtadienis

42 proc. Europos vartotojų, dalyvavusių „Kaspersky Lab“ ir „B2B International“ tyrime pažymėjo, kad baiminasi stebėjimo per internetinę kompiuterio kamerą. Lietuvoje dėl to bijo 49 proc. apklaustųjų.

Penktoji apklaustų Europos gyventojų dalis (21 proc.) netgi užklijuoja ar uždengia kameros objektyvą savo kompiuteryje. Dar 5 proc. užklijuoja kamerą ir savo mobiliajame įrenginyje. Tarp Lietuvos vartotojų internetinę kompiuterio kamerą uždengia 19 proc. apklaustųjų, o mobiliojo įrenginio – 5 proc.

Jų susirūpinimą pavadinti nepagrįstu negalima – internetinės kompiuterio kameros dažnai tampa efektyviu kibernetinių nusikaltėlių instrumentu. Įsilaužimo į internetinę kamerą tikslai gali būti įvairūs. Pirma, taip nusikaltėliai gali išsiaiškinti tarnybines paslaptis arba pavogti finansinių paslaugų sąskaitų duomenis. Kai kurių vartotojų neaidairumas palengvina kenkėjų užduotį: pavyzdžiui, kas šeštas apklaustasis Lietuvoje pranešė, kad užsirašo savo internetinių paslaugų slaptažodžius užrašų knygelėje ar ant lipniųjų lapelių, saugomų šalia kompiuterio. Šiuolaikinių internetinių kompiuterio kamerų kokybė suteikia galimybę perskaityti tokius užrašus.

Antra, apgavikai gali gauti asmenines nuotraukas šantažui arba tiesiog pramogai. Gegužę Europolas aptiko visą kūrėjų, platintojų ir kenkėjiškų programų, taikomų sekti internetine kompiuterio kamera, vartotojų tinklą. Tyrimas pradėtas 2014 m. areštavus Olandijos programišių, kuris užkrėtė 2000 moterų kompiuterius siekdamas gauti jų intymias nuotraukas.

„Uždengti internetinės kameros objektyvą – ne pats efektyviausias apsaugos būdas. Ši priemonė padeda tam tikrą laiką išvengti sekimo, tačiau netrukdo klausytis per įmontuotą mikrofoną, taip pat perimti vaizdus tais momentais, kai kamera atidengiama norint bendrauti, – pasakoja Sergejus Ložkinas, „Kaspersky Lab“ antivirusų ekspertas. „Apsaugoti nuo kenkėjiškų programų, gebančių žvilgčioti pro internetinę kamerą, gali daugelis apsaugos sprendimų. Tačiau šių apsaugos priemonių nepakanka tuo atveju, kai programa nėra numatyta kaip kenkėjiška, pavyzdžiui, perduoda tik vaizdą, arba apgavikas naudoja teisėtą programinę įrangą. Būtent todėl į savo sprendimą įtraukėme technologiją, gebančią atpažinti bet kokius prisijungimus prie kameros“.

Kad vartotojas visada žinotų, kokie priedai matomi pro jo internetinę kamerą, ir galėtų apsaugoti savo asmeninį gyvenimą nenaudodamas lipniosios juostos, „Kaspersky Lab“ sukūrė ir į sprendimą Kaspersky Internet Security - multi device 2015 įtraukė specialų apsaugos nuo nesankcionuoto prisijungimo prie internetinės kameros modulį. Dėl šio atnaujinimo sprendimas nuolat kontroliuoja prieigą prie įdiegtos arba prijungtos internetinės kameros ir praneša vartotojui apie visus bandymus ja pasinaudoti. Savo ruožtu vartotojas gali pasirinkti – leisti vaizdo perdavimą konkrečia programa ar drausti. Be to, yra galimybė užblokuoti prieigą prie kameros.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Kriptovaliutą kasantis kenkėjas naudojasi „Microsoft“ saugumo spraga

Nustatytas naujas kenkėjas, kuris pasinaudodamas užkrėstais „Windows“ interneto serveriais kasa virtualią valiutą „Monero“. skaityti »

Pavojingas bankininkystės trojanas vėl siaučia „Google Play“

Šių metų pradžioje aptiktas pavojingas „Android“ bankininkystės trojanas „BankBot“ sugrįžo į „Google Play“ su naujomis kenksmingomis funkcijomis. skaityti »

Interneto paslaugų tiekėjai galėjo dalyvauti šnipinėjimo kampanijose

Paaiškėjo, kad vartotojų šnipinėjimo kampanijose buvo naudojama naujausia gerai žinomos šnipinėjimo programos „FinFisher“, dar vadinamos „FinSpy“, versija. skaityti »

Programišiai „kasė“ virtualią valiutą rusiškose svetainėse

Virtualios valiutos kelia susidomėjimą ne tik siekiantiems užsidirbti vartotojams, bet ir kibernetiniams nusikaltėliams. skaityti »

Lietuva ES valstybėms siūlo kurti karinį Šengeną ir glaudžiau bendradarbiauti kibernetinės gynybos srityje

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis rugsėjo 6-7 dienomis dalyvavo Taline vykusiame Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikime, kuriame aptarė naująsias ES gynybos iniciatyvas ir praktinius bendradarbiavimo projektus. skaityti »

Piktavaliai pasinaudojo „Facebook“ reklamai platinti

Užpuolikai pasinaudojo „Facebook“ keitimosi žinutėmis programa ir socialine inžinerija kenkėjiškai „JavaScript“ programai platinti skaityti »

Kas skatina kibernetinių nusikaltimų augimą?

Europolo duomenimis, globalus kibernetinių nusikaltimų poveikis šiuo metu yra vertinamas 3 trilijonais JAV dolerių ir viršija pasaulinę narkotikų rinką. skaityti »

Sukčiai pasipelnė iš „WannaCry“ epidemijos

2017 m. antrąjį ketvirtį kibernetiniai nusikaltėliai įsitraukė į šlamštalaiškių platinimą, bandydami pasinaudoti visuomenės baime dėl „WannaCry“ išpirkos reikalaujančių virusų epidemijos gegužę. skaityti »

Darbuotojai – pagrindinis kibernetinių nusikaltėlių taikinys

„Kibernetinio saugumo problema Lietuvoje yra lygiai tokia pat aktuali kaip ir didžiausiose pasaulio šalyse, kadangi šalių, biurų ar namų sienos kibernetinėje erdvėje neegzistuoja“, sako Monika Žemgulytė, Kazimiero Simonavičiaus ir „Cyber Security Academy“ Kibernetinio saugumo mokymų projekto vadovė. skaityti »

Torentų keliami pavojai nuo piratavimo dar neatgrasė

Nepaisant didelio populiarumo tarp vartotojų, torentai išlieka vienu rizikingiausių veiklų internete. skaityti »