Apie pusė Lietuvos vartotojų baiminasi sekimo internetine kamera

Publikuota: 2014 m. spalio 23 d. ketvirtadienis

42 proc. Europos vartotojų, dalyvavusių „Kaspersky Lab“ ir „B2B International“ tyrime pažymėjo, kad baiminasi stebėjimo per internetinę kompiuterio kamerą. Lietuvoje dėl to bijo 49 proc. apklaustųjų.

Penktoji apklaustų Europos gyventojų dalis (21 proc.) netgi užklijuoja ar uždengia kameros objektyvą savo kompiuteryje. Dar 5 proc. užklijuoja kamerą ir savo mobiliajame įrenginyje. Tarp Lietuvos vartotojų internetinę kompiuterio kamerą uždengia 19 proc. apklaustųjų, o mobiliojo įrenginio – 5 proc.

Jų susirūpinimą pavadinti nepagrįstu negalima – internetinės kompiuterio kameros dažnai tampa efektyviu kibernetinių nusikaltėlių instrumentu. Įsilaužimo į internetinę kamerą tikslai gali būti įvairūs. Pirma, taip nusikaltėliai gali išsiaiškinti tarnybines paslaptis arba pavogti finansinių paslaugų sąskaitų duomenis. Kai kurių vartotojų neaidairumas palengvina kenkėjų užduotį: pavyzdžiui, kas šeštas apklaustasis Lietuvoje pranešė, kad užsirašo savo internetinių paslaugų slaptažodžius užrašų knygelėje ar ant lipniųjų lapelių, saugomų šalia kompiuterio. Šiuolaikinių internetinių kompiuterio kamerų kokybė suteikia galimybę perskaityti tokius užrašus.

Antra, apgavikai gali gauti asmenines nuotraukas šantažui arba tiesiog pramogai. Gegužę Europolas aptiko visą kūrėjų, platintojų ir kenkėjiškų programų, taikomų sekti internetine kompiuterio kamera, vartotojų tinklą. Tyrimas pradėtas 2014 m. areštavus Olandijos programišių, kuris užkrėtė 2000 moterų kompiuterius siekdamas gauti jų intymias nuotraukas.

„Uždengti internetinės kameros objektyvą – ne pats efektyviausias apsaugos būdas. Ši priemonė padeda tam tikrą laiką išvengti sekimo, tačiau netrukdo klausytis per įmontuotą mikrofoną, taip pat perimti vaizdus tais momentais, kai kamera atidengiama norint bendrauti, – pasakoja Sergejus Ložkinas, „Kaspersky Lab“ antivirusų ekspertas. „Apsaugoti nuo kenkėjiškų programų, gebančių žvilgčioti pro internetinę kamerą, gali daugelis apsaugos sprendimų. Tačiau šių apsaugos priemonių nepakanka tuo atveju, kai programa nėra numatyta kaip kenkėjiška, pavyzdžiui, perduoda tik vaizdą, arba apgavikas naudoja teisėtą programinę įrangą. Būtent todėl į savo sprendimą įtraukėme technologiją, gebančią atpažinti bet kokius prisijungimus prie kameros“.

Kad vartotojas visada žinotų, kokie priedai matomi pro jo internetinę kamerą, ir galėtų apsaugoti savo asmeninį gyvenimą nenaudodamas lipniosios juostos, „Kaspersky Lab“ sukūrė ir į sprendimą Kaspersky Internet Security - multi device 2015 įtraukė specialų apsaugos nuo nesankcionuoto prisijungimo prie internetinės kameros modulį. Dėl šio atnaujinimo sprendimas nuolat kontroliuoja prieigą prie įdiegtos arba prijungtos internetinės kameros ir praneša vartotojui apie visus bandymus ja pasinaudoti. Savo ruožtu vartotojas gali pasirinkti – leisti vaizdo perdavimą konkrečia programa ar drausti. Be to, yra galimybė užblokuoti prieigą prie kameros.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Baltijos šalių ir partnerių atstovai stiprino bendradarbiavimą sprendžiant pavojingus kibernetinius incidentus

Praėjusią savaitę Krašto apsaugos ministerijos ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro atstovai dalyvavo JAV pajėgų Europoje vadavietės organizuotuose kibernetinio saugumo pratybose „Baltic Ghost 2017“ Štutgarte. skaityti »

50 slaptažodžių per valandą: kaip galima sukompromituoti verslo tinklą su 20 JAV dolerių kainuojančiu įrenginiu

„Kaspersky Lab“ ekspertai nustatė, kad galingą įsilaužimo įrankį per kelias valandas galima sukurti už maždaug 20 JAV dolerių. skaityti »

„Petya“ – ne virusas, o galingas naikinimo ginklas

Pradeda aiškėti, kad Ukrainą atakavęs virusas „Petya“ buvo sukurtas atrodyti kaip išpirkos reikalaujantis kenkėjas, bet pagrindinis jo tikslas buvo naikinti tam tikrų sistemų duomenis, į kurias programišiai nusitaikė tikslingai. skaityti »

Išpirkos reikalaujantys virusai pavojų kelia išsivysčiusioms rinkoms

Išpirkos reikalaujančių virusų platintojai daugiausia dėmesio skiria turtingoms šalims. Išsivysčiusiose rinkose ne tik aukštesnis pajamų lygis, bet ir pažangesnė mobiliojo ir elektroninio mokėjimo infrastruktūra. Pagal skaityti »

Paaiškėjo kompiuterinio viruso „Petya“ plitimo būdas Ukrainoje

Programišiai atakai panaudojo buhalterinės apskaitos programą „M.E.Doc“, kuri yra gana populiari Ukrainoje, naudojama skirtingose industrijose, įskaitant finansines institucijas. skaityti »

Pasaulį atakuoja virusas „Petya“

Birželio 27 d. pasaulį vėl atakavo „WannaCry“ tipo virusas – „Petya“. skaityti »

Gimtadienių priminimo programa veikė kaip reklaminis virusas

Iš pažiūros nekenksminga „Windows“ operacinėje sistemoje veikianti programa „Birthday Reminder” buvo naudojama „pakabinti“ DNS ir rodyti vartotojams reklamas. skaityti »

Kibernetiniams įsilaužėliams rūpi ne tik pinigai

Internete kasdien pasirodo tūkstančiai naujų virusų atmainų, o didžioji jų dalis išnaudoja jau žinomus, tačiau vartotojų taip ir nepašalintus pažeidžiamumus. skaityti »

Gali pasikartoti „WannaCry“ atakų scenarijus: šįkart taikinyje – „Linux“

Saugumo ekspertai įspėja, kad po globalios „WannaCry“ atakos galime sulaukti dar vienos kenkėjų bangos. skaityti »

Programišiai pasitelkė „Instagram“ savo aukų šnipinėjimui

Kenksminga programa „Turla“ socialiniame tinkle „Instagram“ šnipinėja savo potencialias aukas. skaityti »