Dėmesio: plinta apgaulingos SMS žinutės

Publikuota: 2017 m. liepos 28 d. penktadienis

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT) informuoja, kad šiuo metu Lietuvoje plinta SMS pranešimai, kuriais piktavaliai siekia išgauti prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis. Atitinkamus pranešimus sukčiai siunčia ir elektroniniais laiškais. CERT-LT ragina vartotojus būti budriais ir  nepakliūti į sukčių pinkles.

Trumpąsias žinutes siunčiantys asmenys informuoja apie gautą ar atliktą naują mokėjimą, apie būtinybę atlikti kokį nors veiksmą ar pan. Žinutėje pateikiama interneto nuoroda (adresas) ir prašoma prisijungti prie suklastotos el. bankininkystės interneto svetainės. Kibernetiniai nusikaltėliai naudojasi interneto svetainės adresų trumpinimo paslauga (pvz. šiuo atveju: wq.lt/iFgqJ……) kurios pagalba paslepiamas tikrasis kenkimo puslapis (pvz: http://XX.223.233.86/loginm....).

Svetainę-klastotę nesunku atpažinti iš naršyklės adreso lauko, atvėrus interneto svetainę. Pirmas požymis – bankų svetainių adresai prasideda https, o suklastotos nuorodos prasideda http (be raidės „s“). Antras požymis – klastotės domenas dažnai neturi nieko bendro su banko pavadinimu (gali būti netgi ne domenas, bet tiesiog IP adresas, pvz., http://11.12.13.14).

Šiuo metu CERT-LT  turimą informaciją perduoda valstybių, kuriose šie tinklalapiai skelbiami, atsakingoms institucijoms, kitų šalių CERT organizacijoms bei imasi visų reikalingų veiksmų, kad tokios klastotės neplistų.

CERT-LT rekomenduoja:

1. Nespausti (neatidarinėti) nuorodų laiškuose, SMS žinutėse, gautuose iš neaiškių šaltinių.
2. Įsidėmėti, kad bankai niekada neprašo klientų pateikti el. bankininkystės slaptažodžių ar mokėjimo kortelių duomenų (nei el. laiškais, nei telefonu, nei kitu būdu).
3. El. paštu gavus įtartiną žinutę su prašymu prisijungti prie el. bankininkystės, persiųsti šią žinutę adresu cert@cert.lt . Atidarius savo banko el. bankininkystės sistemą ir kitokį populiarų puslapį, kuriame naudojama autorizacija, pasižiūrėti į naršyklės adreso lauką. El. bankininkystės sistemos visada naudoja saugų SSL/TLS ryšio protokolą, adreso pradžioje būtinai yra https ir galima patikrinti svetainės sertifikatą. Suklastotų svetainių adreso pradžia beveik visada būna http (be „s“).

Daugiau informacijos apie duomenų vagystes (angl. „phishing“)

Daugiau informacijos apie el. bankininkystę

Šaltinis: RRT
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Rastas būdas iššifruoti vienu pavojingiausių „Trojos“ virusų užkrėstus failus

„Kaspersky Lab“ išleido atnaujintą nemokamą paslaugą „RannohDecryptor“ kovoti su naujausio šifruotojo „CryptXXX“ – vieno plačiausiai paplitusių ir pavojingiausių šio tipo virusų – versijomis. skaityti »

„Danske Bank“ ragina gyventojus saugoti savo duomenis

Suaktyvėjus piktavalių asmenų bandymams išvilioti iš bankų klientų konfidencialią informaciją, susijusią su sąskaitomis, prisijungimo kodais, mokėjimo kortelėmis ir slaptažodžiais, „Danske Bank“ ragina gyventojus išlikti budrius ir šių duomenų niekam neatskleisti. skaityti »

Apsaugos sistemų rinka augs 4,6 proc. kasmet

Tyrimų bendrovės „IHS Markit“ duomenimis, 2015 m. duomenų apsaugos sistemų rinkos apimtis sudarė 60,3 mlrd. JAV dolerio. skaityti »

Saugumo prognozės 2017-iesiems

„Kaspersky Lab“ ekspertų nuomone, 2017 m. svarbiausi bus duomenų ir naudotojų asmeninio gyvenimo konfidencialumo išsaugojimo klausimai, taip pat saugumo lygio užtikrinimas naudojant virtualias valiutas. skaityti »

„Cisco Systems Inc.“ kuria savisaugos nuo kibernetinių atakų sistemą

„Cisco Systems Inc.“ kuria išmaniąją savisaugos sistemą, veikiančią dirbtinio intelekto pagrindu, kuri padėtų aptikti kenksmingą programinę įrangą. skaityti »

2016 m. grėsmių apžvalga: serveriai parduoti, globalūs kompiuterių zombių tinklai ir dėmesys mobiliesiems įrenginiams

2016 m. didžiausios pasaulio kibernetinės grėsmės buvo susijusios su pinigais, informacija ir noru žlugdyti. skaityti »

Kova su išpirkos reikalaujančiais virusais įgauna pagreitį

Pasaulinė kova su išpirkos reikalaujančiais virusais įgauna pagreitį, ir dabar prie projekto „No More Ransom“ („Jokių išpirkų“) prisijungė jau daugiau nei 30 naujų partnerių iš viešojo ir privataus sektorių. skaityti »

Kaip saugiai pirkti dovanas internete

Nors prekybos atstovai tikina, kad kalėdinė el. prekyba neprilygsta parduotuvių šturmui Juodąjį penktadienį, ieškantys dovanų internete turi būti itin atidūs ir šiuo periodu. skaityti »

Tobulėja „Android“ išpirkos reikalaujantys kenkėjai

„Android“ naudotojai atakuojami įvairių tipų naudos ieškančių kenksmingų programų, dažniausiai tarp jų pasitaiko vadinamieji „policijos kenkėjai“, bandantys įbauginti aukas sumokėti baudas, esą jų įrenginiuose buvo aptiktas nelegalus turinys. skaityti »

Išpuoliai prieš verslą vykdomi kas 40 sekundžių

2016 m. išpirkos reikalaujančių virusų išpuolių prieš verslą padaugėjo tris kartus – nuo išpuolių kas 2 minutes sausį iki kas 40 sekundžių spalį. skaityti »