Heloviną švenčia ir internetiniai sukčiai

Publikuota: 2015 m. spalio 30 d. penktadienis

Pokštas ar saldainis? O gal internetinių sukčių apgaulė? Jaunimo pamėgtai Helovino šventei pamažu tampant tokiai populiariai kaip Šv. Valentino diena, saugumo ekspertai įspėja apie sukčių spendžiamas pinkles internete, renkantis šventinę atributiką ar peržiūrint elektroninius sveikinimus.

Daugiausia grėsmių kyla socialiniuose tinkluose, kur prisidengus Helovino nuotaika sukčiai vilioja netikėtais pasiūlymais bei nuorodomis į netikras elektronines parduotuves bei kenkėjiškas svetaines.

Nors Helovinas Lietuvoje dar nėra labai populiarus, jaunimas sparčiai įsitraukia į naujos šventės siautulį. Ruošiantis vakarėliui ieškoma kuo šiurpesnio kostiumo už priimtiną kainą. Tai gera terpė sukčiavimui, nes naudotojai būna atsipalaidavę, mažiau dėmesingi, o dažniausiai ieškodami kostiumo paskutinę akimirką neturi laiko analizuoti pasiūlymo tinkamumo.

Naudotojams patariama pirkti tik iš patikimų ir žinomų e. parduotuvių. Perkant nežinomoje svetainėje, rekomenduojama patikrinti, ar puslapyje nurodyta įmonė turi fizinį adresą, koks jos juridinis statusas, ar ji įtraukta į populiariausius įmonių katalogus internete. Taip pat verta atidžiau perskaityti prekių pristatymo ir grąžinimo taisykles, kas moka už prekės siuntimą grąžinant ją pardavėjui ir kokias teises turi pirkiniu nepatenkintas naudotojas.

Saugumo ekspertai rekomenduoja už pirkinius internete atsiskaityti kreditine kortele, nes sukčiai dažniau reikalauja debetinės kortelės dėl pigesnių bankinių operacijų kaštų. Apmokant pirkinį derėtų atidžiau vertinti, kokios informacijos prašo pardavėjas – jam neturėtų reikėti pirkėjo asmens kodo ir asmens tapatybės kortelės numerio ar kitų su pirkimu nesusijusių asmeninių duomenų. Jei apmokant už norimą prekę e. parduotuvė nukreipia į įtartiną e. bankininkystės puslapį, rekomenduojama pirkinio atsisakyti.

Helovino, kaip ir bet kurios šventės, metu padaugėja internetu siunčiamų sveikinimų ar pokštų, animuotų filmukų ir nuolaidų kuponų. Už bet kurio „vaiduoklio“ ar „šokančių griaučių“ gali slėptis virusai ir kenkėjiškos programos, už nuorodos į šiurpų pokštą – kenkėjiška svetainė. Todėl reikėtų atidžiau žiūrėti, ką gaunate ir spaudžiate.

Ekspertai rekomenduoja neatidarinėti el. laiškuose siunčiamų prisegtų failų, jei siuntėjas jums nežinomas ar laiškas parašytas darkyta kalba it pasitelkus „Google Translate“. Taip pat nespausti įtartinų nuorodų, nesisiųsti failų ir nediegti nežinomų programų.

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Kriptovaliutą kasantis kenkėjas naudojasi „Microsoft“ saugumo spraga

Nustatytas naujas kenkėjas, kuris pasinaudodamas užkrėstais „Windows“ interneto serveriais kasa virtualią valiutą „Monero“. skaityti »

Pavojingas bankininkystės trojanas vėl siaučia „Google Play“

Šių metų pradžioje aptiktas pavojingas „Android“ bankininkystės trojanas „BankBot“ sugrįžo į „Google Play“ su naujomis kenksmingomis funkcijomis. skaityti »

Interneto paslaugų tiekėjai galėjo dalyvauti šnipinėjimo kampanijose

Paaiškėjo, kad vartotojų šnipinėjimo kampanijose buvo naudojama naujausia gerai žinomos šnipinėjimo programos „FinFisher“, dar vadinamos „FinSpy“, versija. skaityti »

Programišiai „kasė“ virtualią valiutą rusiškose svetainėse

Virtualios valiutos kelia susidomėjimą ne tik siekiantiems užsidirbti vartotojams, bet ir kibernetiniams nusikaltėliams. skaityti »

Lietuva ES valstybėms siūlo kurti karinį Šengeną ir glaudžiau bendradarbiauti kibernetinės gynybos srityje

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis rugsėjo 6-7 dienomis dalyvavo Taline vykusiame Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikime, kuriame aptarė naująsias ES gynybos iniciatyvas ir praktinius bendradarbiavimo projektus. skaityti »

Piktavaliai pasinaudojo „Facebook“ reklamai platinti

Užpuolikai pasinaudojo „Facebook“ keitimosi žinutėmis programa ir socialine inžinerija kenkėjiškai „JavaScript“ programai platinti skaityti »

Kas skatina kibernetinių nusikaltimų augimą?

Europolo duomenimis, globalus kibernetinių nusikaltimų poveikis šiuo metu yra vertinamas 3 trilijonais JAV dolerių ir viršija pasaulinę narkotikų rinką. skaityti »

Sukčiai pasipelnė iš „WannaCry“ epidemijos

2017 m. antrąjį ketvirtį kibernetiniai nusikaltėliai įsitraukė į šlamštalaiškių platinimą, bandydami pasinaudoti visuomenės baime dėl „WannaCry“ išpirkos reikalaujančių virusų epidemijos gegužę. skaityti »

Darbuotojai – pagrindinis kibernetinių nusikaltėlių taikinys

„Kibernetinio saugumo problema Lietuvoje yra lygiai tokia pat aktuali kaip ir didžiausiose pasaulio šalyse, kadangi šalių, biurų ar namų sienos kibernetinėje erdvėje neegzistuoja“, sako Monika Žemgulytė, Kazimiero Simonavičiaus ir „Cyber Security Academy“ Kibernetinio saugumo mokymų projekto vadovė. skaityti »

Torentų keliami pavojai nuo piratavimo dar neatgrasė

Nepaisant didelio populiarumo tarp vartotojų, torentai išlieka vienu rizikingiausių veiklų internete. skaityti »