Pokštas ar saldainis? O gal internetinių sukčių apgaulė? Jaunimo pamėgtai Helovino šventei pamažu tampant tokiai populiariai kaip Šv. Valentino diena, saugumo ekspertai įspėja apie sukčių spendžiamas pinkles internete, renkantis šventinę atributiką ar peržiūrint elektroninius sveikinimus.

Daugiausia grėsmių kyla socialiniuose tinkluose, kur prisidengus Helovino nuotaika sukčiai vilioja netikėtais pasiūlymais bei nuorodomis į netikras elektronines parduotuves bei kenkėjiškas svetaines.

Nors Helovinas Lietuvoje dar nėra labai populiarus, jaunimas sparčiai įsitraukia į naujos šventės siautulį. Ruošiantis vakarėliui ieškoma kuo šiurpesnio kostiumo už priimtiną kainą. Tai gera terpė sukčiavimui, nes naudotojai būna atsipalaidavę, mažiau dėmesingi, o dažniausiai ieškodami kostiumo paskutinę akimirką neturi laiko analizuoti pasiūlymo tinkamumo.

Naudotojams patariama pirkti tik iš patikimų ir žinomų e. parduotuvių. Perkant nežinomoje svetainėje, rekomenduojama patikrinti, ar puslapyje nurodyta įmonė turi fizinį adresą, koks jos juridinis statusas, ar ji įtraukta į populiariausius įmonių katalogus internete. Taip pat verta atidžiau perskaityti prekių pristatymo ir grąžinimo taisykles, kas moka už prekės siuntimą grąžinant ją pardavėjui ir kokias teises turi pirkiniu nepatenkintas naudotojas.

Saugumo ekspertai rekomenduoja už pirkinius internete atsiskaityti kreditine kortele, nes sukčiai dažniau reikalauja debetinės kortelės dėl pigesnių bankinių operacijų kaštų. Apmokant pirkinį derėtų atidžiau vertinti, kokios informacijos prašo pardavėjas – jam neturėtų reikėti pirkėjo asmens kodo ir asmens tapatybės kortelės numerio ar kitų su pirkimu nesusijusių asmeninių duomenų. Jei apmokant už norimą prekę e. parduotuvė nukreipia į įtartiną e. bankininkystės puslapį, rekomenduojama pirkinio atsisakyti.

Helovino, kaip ir bet kurios šventės, metu padaugėja internetu siunčiamų sveikinimų ar pokštų, animuotų filmukų ir nuolaidų kuponų. Už bet kurio „vaiduoklio“ ar „šokančių griaučių“ gali slėptis virusai ir kenkėjiškos programos, už nuorodos į šiurpų pokštą – kenkėjiška svetainė. Todėl reikėtų atidžiau žiūrėti, ką gaunate ir spaudžiate.

Ekspertai rekomenduoja neatidarinėti el. laiškuose siunčiamų prisegtų failų, jei siuntėjas jums nežinomas ar laiškas parašytas darkyta kalba it pasitelkus „Google Translate“. Taip pat nespausti įtartinų nuorodų, nesisiųsti failų ir nediegti nežinomų programų.