Kodėl pavojinga socialiniuose tinkluose nurodyti telefono numerį?

Publikuota: 2016 m. sausio 4 d. pirmadienis

Daugelį Lietuvos vartotojų nervina įkyrios reklaminės SMS žinutės ir šlamštalaiškiai. Yra paplitusi nuomonė, kad sukčiai perka parengtas duomenų bazes, tačiau iš tikrųjų jie medžioja kontaktus iš atvirų socialinių tinklų profilių ir suveda juos į bazę taikydami visiškai teisėtas programas.

Kibernetinio nusikalstamumo forumuose mirga pasiūlymai apie instrumentų duomenims iš populiarių socialinių tinklų rinkti pardavimą ar nuomą. Tokios programos geba rinkti ir struktūruoti visą vertingą informaciją apie vartotoją, įskaitant jo vardą ir pavardę, visus skelbiamus kontaktinius duomenis ir profilio nustatymus, ne tik mobiliųjų telefonų numerius. Tokia informacija sukčiams suteikia daug galimybių. Turėdami tokią bazę jie gali, pavyzdžiui, siųsti reklaminius ir kenkėjiškus šlamštalaiškius, vogti pinigus per mokamas SMS paslaugas, padirbti SIM korteles ir kita.

„Mes su nerimu stebime, kad vartotojai nesilaiko elementarių saugumo taisyklių ir tinkle skelbia tokią informaciją, kuri jokiu būdu negali patekti į svetimas rankas. Sukčiai geba pasinaudoti bet kuo, ką jūs skelbiate tinkle. Ypač gali nukentėti mobiliųjų bankinių paslaugų vartotojai. Kuo greičiau išimkite tokią informaciją iš socialinių tinklų, ir sukčiai ne taip lengvai galės gvieštis jūsų pinigų“, – pataria Ruslanas Stojanovas, „Kaspersky Lab“ kompiuterinių incidentų turimo skyriaus vadovas.

Be to, jei jūs ar jūsų artimieji naudojasi mobiliosios bankininkystės paslaugomis, pasirūpinkite elementariomis saugumo priemonėmis:

  • „Android“ įrenginyje uždrauskite programėlių įdiegimą iš pašalinių šaltinių.
  • Savo banko paskyroje nustatykite piniginių lėšų nurašymo limitą.
  • Apribokite arba išjunkite SMS siuntimo Premium numeriais galimybę.
  • Taikykite patikimą apsaugos sprendimą, gebantį apsaugoti įrenginį nuo užkrėtimo.
Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

„No More Ransom“ iniciatyva: daugiau nei 28 000 iššifruotų įrenginių

Prieš metus, 2016 m. liepos 25 d., Nyderlandų nacionalinė policija, Europolas, „McAfee“ ir „Kaspersky Lab“ pradėjo iniciatyvą „No More Ransom initiative“. skaityti »

Naujas pavojingas bankinis „Trojos“ virusas pasirengęs pulti

„Kaspersky Lab“ ekspertai aptiko „NukeBot“ – naują kenkėjišką programą, kuri skirta vogti internetinės bankininkystės klientų duomenis. skaityti »

Dėmesio: plinta apgaulingos SMS žinutės

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba informuoja, kad šiuo metu Lietuvoje plinta SMS pranešimai, kuriais piktavaliai siekia išgauti prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis. skaityti »

Darbuotojų identifikacijai po oda įsiuvami lustai

Dvi įmonės jau eksperimentuoja savo darbuotojams po oda įsiūdamos mikroschemas. skaityti »

Ar pildosi 2017 m. saugumo prognozės?

Panašu, kad ekspertai nesuklydo prognozuodami išpirkos reikalaujančių kenkėjų gausą ir kitas saugumo grėsmes šiems metams. skaityti »

„Kaspersky Lab“ švenčia 20 metų jubiliejų

1989 m. jaunas programinės įrangos inžinierius nustatė, kad jo kompiuterį užpuolė nežinomas „Cascade“ virusas. Tas inžinierius – tai Eugenijus Kaspersky. skaityti »

„Mastercard“ investuoja į dirbtinio intelekto technologijas

„Mastercard“ įsigijo dirbtinio intelekto technologijas kuriančią įmonę „Brighterion“. skaityti »

Kibernetinio saugumo taryboje aptartas Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos rengimas

Liepos 12 d. įvyko jau penktasis nuo 2015 m. egzistuojančios Kibernetinio saugumo tarybos, vadovaujamos Tarybos pirmininko – Krašto apsaugos viceministro Edvino Kerzos – posėdis. skaityti »

Socialiniai tinklai darbe – kaip užtikrinti įmonės saugumą?

Remiantis „Cisco“ ataskaita, masinę auditoriją sutraukiantys internetiniai puslapiai, taip pat ir socialiniai tinklai, kelia ženklią grėsmę verslo duomenų saugumui. skaityti »

Interneto bankininkystės saugumo incidentai bankams kainuoja 1,8 mln. JAV dolerių

61 proc. kibernetinio saugumo incidentų, susijusių su internetine bankininkyste, puolamoms institucijoms pridaro papildomų išlaidų, įskaitant duomenų, prekių ženklo ar įmonės reputacijos praradimą, konfidencialios informacijos nutekėjimą ir t. t. skaityti »