Nemokamas sūris, arba Kas slypi už loterijų internete šydo

Publikuota: 2012 m. liepos 25 d. trečiadienis

Laiškai, skelbiantys apie laimėtą loteriją, pavydėtinai reguliariai atkeliauja į vartotojų elektroninio pašto dėžutes. Šis internetinis šlamštas veikia vienu ir tuo pačiu principu: vartotojui pranešama, kad jis loterijoje laimėjo didžiulę pinigų sumą ir privalo apmokėti tam tikras „išankstines išlaidas", kad gautų laimėjimą. Patrauklu. Deja, šie pranešimai – tik internetinių sukčių triukas.

Apie tipines apgavystės schemas, įvairias kenkėjų gudrybes, taip pat apie būdus, kaip atskirti apgaulingus pranešimus nuo tikrų, pasakoja „Kaspersky Lab" internetinių šiukšlių analitikė Marija Rubinštein.

„Loterijos" apgavystės schema internete atrodo taip: pradžioje vartotojui pranešama, kad jis laimėjo didžiulę sumą, vėliau sukčiai, prisidengdami viena ar kita priežastimi, iš jo išvilioja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių dolerių. Tai gali būti komisinis mokestis už laimėjimo pervedimą ar sąskaitos atidarymą banke ir pan. Tokios išlaidos „laimės kūdikiui" dažnai atrodo nereikšmingos palyginti su neva gaunama suma. Tačiau gavę pinigus sukčiai tiesiog dingsta ir jų rasti beveik neįmanoma.

Kad netaptume internetinės apgavystės auka, privalome įsiminti kelis klaidingų pranešimų apie laimėjimą požymius:

  • bet koks pranešimas apie loterijos laimėjimą, kurioje vartotojas nedalyvavo, yra padirbtas;
  • nesuasmenintas kreipinys. Jei loterija iš tikrųjų vyko ir vartotojas joje dalyvavo, į jį bus kreipiamasi vardu (arba pagal pirkto loterijos bilieto numerį);
  • pranešimas išsiųstas iš viešojo pašto serverio, tokio kaip gmail.com, hotmail.com arba yahoo.com;
  • šiurkščios klaidos pranešime apie laimėjimą. Tokie laiškai paprastai būna verčiami pasitelkiant automatinį vertėją;
  • vartotojui siūloma atsakyti adresu, kuris skiriasi nuo atsiųsto laiško adreso, pavyzdžiui, kokio nors „agento“ arba „vadybininko" adresu.

Be to, galima pagal paieškos sistemas patikrinti visus pranešime apie laimėjimą nurodytus duomenis. Siuntėjų vardai ir telefonai, loterijos pavadinimas – visa tai tikriausiai rasite internete su išsamiais komentarais.

„Pagal „Kaspersky Lab" statistiką melagingų pranešimų apie laimėjimą dalis internetiniame šlamšte sudaro iki 3 %, o tai tūkstančiai laiškų per mėnesį. Kad netaptume sukčių auka, pakanka laikytis paprastų saugumo taisyklių. Svarbiausia atsiminkite, kad nemokamas sūris būna tik pelėkautuose", – teigia Marija Rubinštein

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Susiję vaizdo siužetai

2015-05-29 IT+

IT+

2012-10-26 IT+

IT+

Kriptovaliutą kasantis kenkėjas naudojasi „Microsoft“ saugumo spraga

Nustatytas naujas kenkėjas, kuris pasinaudodamas užkrėstais „Windows“ interneto serveriais kasa virtualią valiutą „Monero“. skaityti »

Pavojingas bankininkystės trojanas vėl siaučia „Google Play“

Šių metų pradžioje aptiktas pavojingas „Android“ bankininkystės trojanas „BankBot“ sugrįžo į „Google Play“ su naujomis kenksmingomis funkcijomis. skaityti »

Interneto paslaugų tiekėjai galėjo dalyvauti šnipinėjimo kampanijose

Paaiškėjo, kad vartotojų šnipinėjimo kampanijose buvo naudojama naujausia gerai žinomos šnipinėjimo programos „FinFisher“, dar vadinamos „FinSpy“, versija. skaityti »

Programišiai „kasė“ virtualią valiutą rusiškose svetainėse

Virtualios valiutos kelia susidomėjimą ne tik siekiantiems užsidirbti vartotojams, bet ir kibernetiniams nusikaltėliams. skaityti »

Lietuva ES valstybėms siūlo kurti karinį Šengeną ir glaudžiau bendradarbiauti kibernetinės gynybos srityje

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis rugsėjo 6-7 dienomis dalyvavo Taline vykusiame Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikime, kuriame aptarė naująsias ES gynybos iniciatyvas ir praktinius bendradarbiavimo projektus. skaityti »

Piktavaliai pasinaudojo „Facebook“ reklamai platinti

Užpuolikai pasinaudojo „Facebook“ keitimosi žinutėmis programa ir socialine inžinerija kenkėjiškai „JavaScript“ programai platinti skaityti »

Kas skatina kibernetinių nusikaltimų augimą?

Europolo duomenimis, globalus kibernetinių nusikaltimų poveikis šiuo metu yra vertinamas 3 trilijonais JAV dolerių ir viršija pasaulinę narkotikų rinką. skaityti »

Sukčiai pasipelnė iš „WannaCry“ epidemijos

2017 m. antrąjį ketvirtį kibernetiniai nusikaltėliai įsitraukė į šlamštalaiškių platinimą, bandydami pasinaudoti visuomenės baime dėl „WannaCry“ išpirkos reikalaujančių virusų epidemijos gegužę. skaityti »

Darbuotojai – pagrindinis kibernetinių nusikaltėlių taikinys

„Kibernetinio saugumo problema Lietuvoje yra lygiai tokia pat aktuali kaip ir didžiausiose pasaulio šalyse, kadangi šalių, biurų ar namų sienos kibernetinėje erdvėje neegzistuoja“, sako Monika Žemgulytė, Kazimiero Simonavičiaus ir „Cyber Security Academy“ Kibernetinio saugumo mokymų projekto vadovė. skaityti »

Torentų keliami pavojai nuo piratavimo dar neatgrasė

Nepaisant didelio populiarumo tarp vartotojų, torentai išlieka vienu rizikingiausių veiklų internete. skaityti »