Nemokamas sūris, arba Kas slypi už loterijų internete šydo

Publikuota: 2012 m. liepos 25 d. trečiadienis

Laiškai, skelbiantys apie laimėtą loteriją, pavydėtinai reguliariai atkeliauja į vartotojų elektroninio pašto dėžutes. Šis internetinis šlamštas veikia vienu ir tuo pačiu principu: vartotojui pranešama, kad jis loterijoje laimėjo didžiulę pinigų sumą ir privalo apmokėti tam tikras „išankstines išlaidas", kad gautų laimėjimą. Patrauklu. Deja, šie pranešimai – tik internetinių sukčių triukas.

Apie tipines apgavystės schemas, įvairias kenkėjų gudrybes, taip pat apie būdus, kaip atskirti apgaulingus pranešimus nuo tikrų, pasakoja „Kaspersky Lab" internetinių šiukšlių analitikė Marija Rubinštein.

„Loterijos" apgavystės schema internete atrodo taip: pradžioje vartotojui pranešama, kad jis laimėjo didžiulę sumą, vėliau sukčiai, prisidengdami viena ar kita priežastimi, iš jo išvilioja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių dolerių. Tai gali būti komisinis mokestis už laimėjimo pervedimą ar sąskaitos atidarymą banke ir pan. Tokios išlaidos „laimės kūdikiui" dažnai atrodo nereikšmingos palyginti su neva gaunama suma. Tačiau gavę pinigus sukčiai tiesiog dingsta ir jų rasti beveik neįmanoma.

Kad netaptume internetinės apgavystės auka, privalome įsiminti kelis klaidingų pranešimų apie laimėjimą požymius:

  • bet koks pranešimas apie loterijos laimėjimą, kurioje vartotojas nedalyvavo, yra padirbtas;
  • nesuasmenintas kreipinys. Jei loterija iš tikrųjų vyko ir vartotojas joje dalyvavo, į jį bus kreipiamasi vardu (arba pagal pirkto loterijos bilieto numerį);
  • pranešimas išsiųstas iš viešojo pašto serverio, tokio kaip gmail.com, hotmail.com arba yahoo.com;
  • šiurkščios klaidos pranešime apie laimėjimą. Tokie laiškai paprastai būna verčiami pasitelkiant automatinį vertėją;
  • vartotojui siūloma atsakyti adresu, kuris skiriasi nuo atsiųsto laiško adreso, pavyzdžiui, kokio nors „agento“ arba „vadybininko" adresu.

Be to, galima pagal paieškos sistemas patikrinti visus pranešime apie laimėjimą nurodytus duomenis. Siuntėjų vardai ir telefonai, loterijos pavadinimas – visa tai tikriausiai rasite internete su išsamiais komentarais.

„Pagal „Kaspersky Lab" statistiką melagingų pranešimų apie laimėjimą dalis internetiniame šlamšte sudaro iki 3 %, o tai tūkstančiai laiškų per mėnesį. Kad netaptume sukčių auka, pakanka laikytis paprastų saugumo taisyklių. Svarbiausia atsiminkite, kad nemokamas sūris būna tik pelėkautuose", – teigia Marija Rubinštein

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Susiję vaizdo siužetai

2015-05-29 IT+

IT+

2012-10-26 IT+

IT+

Baltijos šalių ir partnerių atstovai stiprino bendradarbiavimą sprendžiant pavojingus kibernetinius incidentus

Praėjusią savaitę Krašto apsaugos ministerijos ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro atstovai dalyvavo JAV pajėgų Europoje vadavietės organizuotuose kibernetinio saugumo pratybose „Baltic Ghost 2017“ Štutgarte. skaityti »

50 slaptažodžių per valandą: kaip galima sukompromituoti verslo tinklą su 20 JAV dolerių kainuojančiu įrenginiu

„Kaspersky Lab“ ekspertai nustatė, kad galingą įsilaužimo įrankį per kelias valandas galima sukurti už maždaug 20 JAV dolerių. skaityti »

„Petya“ – ne virusas, o galingas naikinimo ginklas

Pradeda aiškėti, kad Ukrainą atakavęs virusas „Petya“ buvo sukurtas atrodyti kaip išpirkos reikalaujantis kenkėjas, bet pagrindinis jo tikslas buvo naikinti tam tikrų sistemų duomenis, į kurias programišiai nusitaikė tikslingai. skaityti »

Išpirkos reikalaujantys virusai pavojų kelia išsivysčiusioms rinkoms

Išpirkos reikalaujančių virusų platintojai daugiausia dėmesio skiria turtingoms šalims. Išsivysčiusiose rinkose ne tik aukštesnis pajamų lygis, bet ir pažangesnė mobiliojo ir elektroninio mokėjimo infrastruktūra. Pagal skaityti »

Paaiškėjo kompiuterinio viruso „Petya“ plitimo būdas Ukrainoje

Programišiai atakai panaudojo buhalterinės apskaitos programą „M.E.Doc“, kuri yra gana populiari Ukrainoje, naudojama skirtingose industrijose, įskaitant finansines institucijas. skaityti »

Pasaulį atakuoja virusas „Petya“

Birželio 27 d. pasaulį vėl atakavo „WannaCry“ tipo virusas – „Petya“. skaityti »

Gimtadienių priminimo programa veikė kaip reklaminis virusas

Iš pažiūros nekenksminga „Windows“ operacinėje sistemoje veikianti programa „Birthday Reminder” buvo naudojama „pakabinti“ DNS ir rodyti vartotojams reklamas. skaityti »

Kibernetiniams įsilaužėliams rūpi ne tik pinigai

Internete kasdien pasirodo tūkstančiai naujų virusų atmainų, o didžioji jų dalis išnaudoja jau žinomus, tačiau vartotojų taip ir nepašalintus pažeidžiamumus. skaityti »

Gali pasikartoti „WannaCry“ atakų scenarijus: šįkart taikinyje – „Linux“

Saugumo ekspertai įspėja, kad po globalios „WannaCry“ atakos galime sulaukti dar vienos kenkėjų bangos. skaityti »

Programišiai pasitelkė „Instagram“ savo aukų šnipinėjimui

Kenksminga programa „Turla“ socialiniame tinkle „Instagram“ šnipinėja savo potencialias aukas. skaityti »