„Nigerijos“ laiškai – sukčiavimo internetu būdas

Publikuota: 2013 m. vasario 11 d. pirmadienis

Kiekvieną mėnesį „Kaspersky Lab“ filtrai sugauna kelias dešimtis tūkstančių sukčių laiškų įvairiomis kalbomis. Daugiausia kenkėjų aukomis rizikuoja tapti naujokai, neseniai pradėję naudotis internetu, nežinantys, kaip elgtis virtualioje erdvėje, todėl linkę naiviai tikėti viliojamais sukčių pažadais. „Kaspersky Lab“ ekspertė Marija Rubinštein savo straipsnyje pasakoja apie vieną iš labiausiai paplitusių sukčiavimo būdų – vadinamuosius Nigerijos laiškus.

Kaip rodo pavadinimas, jie 9-ąjį dešimtmetį pirmą kartą pasirodė būtent Nigerijoje. Sukčiavimo schemos esmė paprasta. Iš pradžių kenkėjai rašė laiškus pareigomis pažemintų Nigerijos pareigūnų, diktatorių žmonų vardu ir prašė padėti į užsienį pervesti savo milijonus. Už šią paslaugą laiško gavėjui žadėjo rimtą atlyginimą. Kad operacija būtų įvykdyta, adresatas privalo padengti einamąsias išlaidas ir išleisti nedidelius, palyginti su žadamu pelnu, pinigus. Gavusi pinigus turtinga našlė dingdavo.

Laikui bėgant sukčių arsenalas pasipildė naujais siužetais. Pavyzdžiui, auka viliojama pranešimu apie turtingo giminaičio palikimą arba rašoma kariškių, radusių kuriame nors karštame taške užmušto teroristo turtą, vardu. Bet ir šiuo atveju pradėjęs susirašinėti patiklus laiško gavėjas sužino, kad norint gauti pažadėtą sumą reikia apmokėti arba sąskaitos atidarymą, arba tarpininkų paslaugas, – žodžiu, padengti visiškai nedideles, palyginti su būsimu pelnu, išlaidas. Gavę pinigus našlė, mirusio giminaičio advokatas arba Amerikos karys nebeatsako į laiškus ir dingsta kaip į vandenį.

„Jei laiške nepažįstamas žmogus žada Jums milijoninį palikimą arba dosnų apdovanojimą už tarpininkavimą, gerai pagalvokite prieš atsakydami. Tokius pranešimus siuntinėja tik sukčiai, – perspėja Marija Rubinštein. – Net jei kaip savo sąžiningumo įrodymą nepažįstamasis atsiunčia skenuotas dokumentų kopijas, neskubėkite patikėti. Padirbti dokumentus sukčiams nesudaro jokių problemų. Jei gavote laišką su viliojamu pasiūlymu nuo nepažįstamo siuntėjo, saugiausia jį tiesiog ištrinti.“

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

„No More Ransom“ iniciatyva: daugiau nei 28 000 iššifruotų įrenginių

Prieš metus, 2016 m. liepos 25 d., Nyderlandų nacionalinė policija, Europolas, „McAfee“ ir „Kaspersky Lab“ pradėjo iniciatyvą „No More Ransom initiative“. skaityti »

Naujas pavojingas bankinis „Trojos“ virusas pasirengęs pulti

„Kaspersky Lab“ ekspertai aptiko „NukeBot“ – naują kenkėjišką programą, kuri skirta vogti internetinės bankininkystės klientų duomenis. skaityti »

Dėmesio: plinta apgaulingos SMS žinutės

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba informuoja, kad šiuo metu Lietuvoje plinta SMS pranešimai, kuriais piktavaliai siekia išgauti prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis. skaityti »

Darbuotojų identifikacijai po oda įsiuvami lustai

Dvi įmonės jau eksperimentuoja savo darbuotojams po oda įsiūdamos mikroschemas. skaityti »

Ar pildosi 2017 m. saugumo prognozės?

Panašu, kad ekspertai nesuklydo prognozuodami išpirkos reikalaujančių kenkėjų gausą ir kitas saugumo grėsmes šiems metams. skaityti »

„Kaspersky Lab“ švenčia 20 metų jubiliejų

1989 m. jaunas programinės įrangos inžinierius nustatė, kad jo kompiuterį užpuolė nežinomas „Cascade“ virusas. Tas inžinierius – tai Eugenijus Kaspersky. skaityti »

„Mastercard“ investuoja į dirbtinio intelekto technologijas

„Mastercard“ įsigijo dirbtinio intelekto technologijas kuriančią įmonę „Brighterion“. skaityti »

Kibernetinio saugumo taryboje aptartas Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos rengimas

Liepos 12 d. įvyko jau penktasis nuo 2015 m. egzistuojančios Kibernetinio saugumo tarybos, vadovaujamos Tarybos pirmininko – Krašto apsaugos viceministro Edvino Kerzos – posėdis. skaityti »

Socialiniai tinklai darbe – kaip užtikrinti įmonės saugumą?

Remiantis „Cisco“ ataskaita, masinę auditoriją sutraukiantys internetiniai puslapiai, taip pat ir socialiniai tinklai, kelia ženklią grėsmę verslo duomenų saugumui. skaityti »

Interneto bankininkystės saugumo incidentai bankams kainuoja 1,8 mln. JAV dolerių

61 proc. kibernetinio saugumo incidentų, susijusių su internetine bankininkyste, puolamoms institucijoms pridaro papildomų išlaidų, įskaitant duomenų, prekių ženklo ar įmonės reputacijos praradimą, konfidencialios informacijos nutekėjimą ir t. t. skaityti »