Vaikų pagrobėjus išdavė „Spotify“

Publikuota: 2015 m. liepos 17 d. penktadienis

Dvi ketverių ir šešerių metų mergaites Kolorado valstijoje (JAV) pagrobę įtariamieji buvo sugauti Meksikoje. Pareigūnai įtariamųjų negalėjo rasti tol, kol tyrėjas Drew Weberis nepasitelkė šiuolaikinių paieškos technologijų.

Pasirodo, šių laikų Šerlokas Holmsas yra ne tas, kas gerai išmano dedukciją, o tas, kas žino, kaip veikia asmeninės įvairių interneto paslaugų paskyros. O viena pagrobėja nesugebėjo atsisakyti pomėgio klausytis savo „Spotify“.

Kai mergaičių mama Brittany Nunn pralaimėjo bylą teisme dėl dukrų globos, ji kartu su draugu Pateriu Barru mergaites tiesiog pagrobė ir pasislėpė nežinia kur. Jokių pėdsakų policija neaptiko ir mergaičių globą gavusiam tėvui jau atrodė, kad niekada dukrų nebepamatys.

Tačiau ne visi policininkai dirba vadovaudamiesi tik Conano Doyle'o aprašytais metodais. Paaiškėjo, kad išmanančiam internetą, rasti žmogų įmanoma net tada, kai pirštų antspaudai ir padidinamieji stiklai yra bejėgiai.

Paaiškėjus, kad Brittany Nunn buvo aktyvi „Spotify“ muzikos paslaugos naudotoja, Drew Weberis gavo teismo leidimą sekti jos paskyrą ir nustatė, kad jos naudotoja šiuo metu prisijungia iš konkretaus IP adreso Meksikoje.

Be to, moteris toliau žiūrėjo filmus savo „Netflix“ paskyroje. Galiausiai tikslų pagrobėjų adresą Cabo San Lucas miestelyje policija išsiaiškino, kai ten buvo gautas siuntinys. Ten porelė pabėgėlių ir buvo suimta, o vaikai grąžinti tėčiui.

„Apkabinau jas. Tai buvo nerealus momentas“, – sakė tėvas.

Ką apie savo išmanumą ir nesuvaldytas paskyras galvojo vaikus pagrobusi motina, lieka paslaptimi, tačiau muzikos per „Spotify“ programą greičiausiai moteris nebesiklausys.

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

„No More Ransom“ iniciatyva: daugiau nei 28 000 iššifruotų įrenginių

Prieš metus, 2016 m. liepos 25 d., Nyderlandų nacionalinė policija, Europolas, „McAfee“ ir „Kaspersky Lab“ pradėjo iniciatyvą „No More Ransom initiative“. skaityti »

Naujas pavojingas bankinis „Trojos“ virusas pasirengęs pulti

„Kaspersky Lab“ ekspertai aptiko „NukeBot“ – naują kenkėjišką programą, kuri skirta vogti internetinės bankininkystės klientų duomenis. skaityti »

Dėmesio: plinta apgaulingos SMS žinutės

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba informuoja, kad šiuo metu Lietuvoje plinta SMS pranešimai, kuriais piktavaliai siekia išgauti prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis. skaityti »

Darbuotojų identifikacijai po oda įsiuvami lustai

Dvi įmonės jau eksperimentuoja savo darbuotojams po oda įsiūdamos mikroschemas. skaityti »

Ar pildosi 2017 m. saugumo prognozės?

Panašu, kad ekspertai nesuklydo prognozuodami išpirkos reikalaujančių kenkėjų gausą ir kitas saugumo grėsmes šiems metams. skaityti »

„Kaspersky Lab“ švenčia 20 metų jubiliejų

1989 m. jaunas programinės įrangos inžinierius nustatė, kad jo kompiuterį užpuolė nežinomas „Cascade“ virusas. Tas inžinierius – tai Eugenijus Kaspersky. skaityti »

„Mastercard“ investuoja į dirbtinio intelekto technologijas

„Mastercard“ įsigijo dirbtinio intelekto technologijas kuriančią įmonę „Brighterion“. skaityti »

Kibernetinio saugumo taryboje aptartas Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos rengimas

Liepos 12 d. įvyko jau penktasis nuo 2015 m. egzistuojančios Kibernetinio saugumo tarybos, vadovaujamos Tarybos pirmininko – Krašto apsaugos viceministro Edvino Kerzos – posėdis. skaityti »

Socialiniai tinklai darbe – kaip užtikrinti įmonės saugumą?

Remiantis „Cisco“ ataskaita, masinę auditoriją sutraukiantys internetiniai puslapiai, taip pat ir socialiniai tinklai, kelia ženklią grėsmę verslo duomenų saugumui. skaityti »

Interneto bankininkystės saugumo incidentai bankams kainuoja 1,8 mln. JAV dolerių

61 proc. kibernetinio saugumo incidentų, susijusių su internetine bankininkyste, puolamoms institucijoms pridaro papildomų išlaidų, įskaitant duomenų, prekių ženklo ar įmonės reputacijos praradimą, konfidencialios informacijos nutekėjimą ir t. t. skaityti »