Europos Sąjungos bankai svarsto galimybę saugoti pinigus grynųjų pavidalu

Publikuota: 2016 m. rugpjūčio 17 d. trečiadienis

Europos Sąjungos bankai ir draudimo įmonės svarsto pereiti prie piniginių lėšų saugojimo grynaisiais, o ne elektroniniu būdu centriniuose bankuose. Viso to priežastis – išaugęs neigiamų palūkanų normų procentas.

„Financial Times“ pranešė, kad šių metų kovo mėnesį Europos Centrinio Banko bazinei palūkanų normai sumažėjus iki 0 proc. privatūs Europos bankai moka ne daugiau kaip 0,4 proc. metinių palūkanų.

Europos Centrinis Bankas mėgino atgaivinti ekonomiką, skatindamas bankus išduoti kreditų verslo sričiai, užuot laikius pinigus sąskaitose. Nuo 2014 m. bankų nuostoliai dėl mažų procentinių normų sudarė 2,64 mlrd. euro.

Viena iš Vokietijos draudimo bendrovių jau pamėgino saugoti aštuonženkles sumas popierinių eurų pavidalu ir pripažino, kad tai protingas sprendimas.

Antrasis pagal dydį Vokietijos bankas „Commerzbank“ taip pat svarsto galimybę pereiti prie pinigų saugojimo grynųjų pavidalu.

Ekspertai teigia, kad bankams perėjus prie pinigų saugojimo grynųjų pavidalu, jų nebeveiks dar labiau sumažėjusios palūkanų normos ir jiems nereikės didinti išduodamų kreditų skaičiaus.

Tačiau „Financial Times“ manymu, bankai turės kitų išlaidų, susijusių su pinigų saugojimu ir pervežimu. Bankininkų nuomone, jie turi patalpas, tinkamas saugoti 200 eurų nominalo kupiūroms, kurios taps didžiausiu euro banknotu, nustojus leisti 500 eurų kupiūrą nuo 2018 m.

Be to, bankams teks susirasti draudėjų, galinčių už protingą kainą apdrausti grynuosius nuo vagystės, žemės drebėjimo ir kitų „Force majeure“ aplinkybių. Vieno iš Vokietijos bankininkų vertinimu, tai jiems kainuos 0,5–1 proc. nuo saugomų banknotų. Vis dėlto šios išlaidos gali būti pateisinamos, atsižvelgus į Šveicarijos centrinio banko neigiamą palūkanų normą 0,75 proc.

Šaltinis: capital.ua
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mokėjimo terminalai stovi ir cerkvėse

Italijos cerkvėse stovi mokėjimo terminalai, kuriuose susimokėjus kreditine kortele, galima nusipirkti žvakutę. skaityti »

Gerk ir susimokėk už kelionę buteliu

Kelias dienas Londone už važiavimą metro buvo galima susimokėti... buteliu. skaityti »

Biometrijos technologijos daugiausiai naudojamos Azijoje

HSBC ataskaita „Trust in Technology“ parodė, kad Azija ir Artimieji Rytai lenkia Vakarų Europą biometrinės identifikacijos būdų naudojimu. skaityti »

Prekes bus galima įsigyti per virtualiosios realybės akinius

Mokėjimo procesų bendrovė „WorldPay“ sukūrė sistemą, kuria naudojantis per virtualiosios realybės įrenginį bus galima atlikti finansines operacijas. skaityti »

Rusijoje bankomatai klientus pažins iš veido

Stambiausi Rusijos bankai planuoja įdiegti į savo bankomatus sistemą, kuri pažins klientus iš veido. skaityti »

Lietuvoje populiarėja tarpusavio skolinimosi platformos

2017 m. pirmąjį ketvirtį toliau mažėjo gyventojams suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius, tačiau šiuos kreditus irgi teikiančios tarpusavio skolinimo platformos skolinimo apimtį sparčiai didino. skaityti »

Biometrinių atsiskaitymų patrigubės

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliųjų atsiskaitymų, kuriems atlikti naudojami biometriniai duomenys, šiemet išaugs iki 2 mlrd. dolerių. skaityti »

Šveicarijoje bus naudojama bendra bankomatų operacinė sistema

Šveicarijos bankai diegia standartizuotą operacinę sistemą, skirtą visiems šalies bankomatams. skaityti »

Išgėrei per daug – negalėsi pasinaudoti mokėjimo kortelėmis

Sukurta mobilioji programėlė „DrnkPay“, padėsianti kovoti su priklausomybe nuo alkoholio. skaityti »

Virtualiosios valiutos „Ethereum“ vertė staigiai išaugo

„Ethereum“ kaina per parą išaugo 25 proc. Dar metų pradžioje ši virtualioji valiuta kainavo vos 8 dolerius. „Ethereum“ išpopuliarino gamintojai ir verslo klientai. skaityti »