Per pastaruosius kelerius metus šalies ekonominė padėtis pagerėjo. Leidimas šaliai įsivesti eurą nuo kitų metų – tarsi ekonomikos stiprumo ir stabilumo įvertinimas. Neatšaukiamo kurso, kuriuo litai bus keičiami į eurus, paskelbimas tarsi turėjo sumažinti nerimą, tačiau namų ūkiai dėl savo finansinės padėties šiemet nerimauja labiau negu pernai. Vis dėlto nerimas kol kas atsispindi apklausose, bet ne namų ūkių finansų statistikoje.

Vartotojų nuomonė apie tai, kaip per artimiausius 12 mėnesių pasikeis jų namų ūkio finansinė padėtis, nuo pat metų pradžios blogėja, rodo Statistikos departamento vartotojų nuomonių tyrimo duomenys. Rugpjūčio mėnesį manančių, kad per artimiausius 12 mėnesių namų ūkio finansinė padėtis pablogės, buvo maždaug dukart daugiau (32 proc.) negu manančių priešingai (15 proc.).

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė nurodo kelias priežastis, kodėl lūkesčiai blogėjo. „Pirma, nerimas prieš įvedant eurą. Nors neatšaukiamas litų keitimo į eurus kursas tarsi turėjo sumažinti nerimą, tačiau jis tik sustiprėjo. Beje, panaši gyventojų lūkesčių prastėjimo tendencija artėjant euro įvedimo datai buvo stebima ir pernai Latvijoje. Antra, geopolitiniai neramumai turi arba turės įtakos namų ūkių lūkesčiams: svarbu ne tik tai, kad laikinai gali sumažėti kai kurių produktų, kurių nebeįsileidžia Rusija, kainos, bet ir galima politinių priemonių įtaka darbo rinkai ir darbo užmokesčiui. Trečia, po gana spartaus ekonomikos atsigavimo augimo tempas paprastai sulėtėja. Ir tai jau matyti nedarbo statistikoje: nedarbas mažėja lėčiau“, – sako J. Varanauskienė.

Vis dėlto šie gyventojų lūkesčiai neatsispindi namų ūkių finansų elgsenoje. Antrą 2014 metų ketvirtį, palyginti su pirmu ketvirčiu, turtas buvo 1,02 mlrd. litų, arba 2,6 proc. didesnis. Balandį–birželį didėjo visų rūšių finansinis turtas: indėlių finansų institucijose padaugėjo 485 mln. litų, investicijų į obligacijas vertė (įskaitant Vyriausybės taupymo lakštus) – 49 mln. litų, investiciniuose fonduose sukauptų lėšų vertė – 17 mln. litų, pagal gyvybės draudimo sutartis sukauptų lėšų vertė – 139 mln. litų. Antros pakopos pensijų fonduose kaupiamų lėšų vertė antrą ketvirtį ūgtelėjo 330 mln. litų.

Bendras gyventojų paskolų portfelis antrą ketvirtį padidėjo. Paskolų portfelio vertė padidėjo 133 mln. litų, arba 0,5 procento. Didžiausią įtaką tam turėjo būsto paskolų vertė, kuri padidėjo 96,1 mln. litų. Vartojimo paskolų portfelio vertė kito nežymiai (padidėjo 0,3 mln. litų), taip pat ir paskolų kitoms reikmėms vertė (padidėjo 36,5 mln. litų). Naujų būsto paskolų vertė šių metų antrą ketvirtį yra gerokai didesnė negu atitinkamą pernai metų laikotarpį. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per antrą ketvirtį Lietuvos komercinių bankų suteiktų naujų paskolų vertė buvo 154 mln. litų, arba beveik trečdaliu (31 proc.) didesnė negu atitinkamą pernai metų laikotarpį.

Pasak ekspertės, artimiausiu metu namų ūkių finansinės elgsenos tendencijos turėtų nesikeisti: finansinis turtas ir toliau didės – daugiausia dėl didesnių realiųjų pajamų ir į finansų institucijas atnešamų iki tol grynaisiais pinigais laikytų santaupų; skolinimosi aktyvumas, jei ir prislops, tai daugiausia dėl sezoninių priežasčių. Kokių nors ypatingų vartojimo pokyčių tikėtis taip pat nereikėtų.