Ima aiškėti aukso kainos kritimo priežastys

Publikuota: 2013 m. balandžio 17 d. trečiadienis

Pastarosiomis dienomis finansų rinkas nemaloniai nustebino aukso viražai – nuo praėjusio penktadienio iki šio trečiadienio ryto aukso kaina drastiškai sumažėjo 11,7 proc. Kartu paskui auksą atpigo ir sidabras – jo kaina smigo 15,3 proc. Pasaulio rinkos jau atsigauna po patirto šoko, tačiau nuosmukio priežastys ima aiškėti tik dabar.

Kiek netikėtai aukso kaina atsidūrė trejų metų žemumose, pramušdama taip vadinamąjį „techninį dugną“, siekiantį 1540–1550 JAV dolerių už Trojos unciją – ilgą laiką manyta, kad auksas neturėtų nukristi žemiau. Tačiau penktadienį aukso pasaulis apsivertė aukštyn kojomis – aukso kaina drastiškai smuko iki 1322 JAV dolerių už Trojos unciją. Matant tokį žaibišką kritimą, pulta ieškoti jo priežasčių. Manyta, kad toks kainos smigimas žemyn gali būti susijęs su prastesniais negu tikėtasi Kinijos ekonomikos rezultatais – pirmąjį 2013 m. ketvirtį šalies BVP augo 7,7 proc., nors analitikai prognozavo sulauksiant 8 proc. prieaugio. Tačiau tai nebuvo pagrindinė tokio dramatiško nuosmukio priežastis.

Visuotinė panika rinkose

Vienas iš investuotojų mėgstamų investicinių įrankių – biržose prekiaujami fondai (angl. „exchange traded funds“ arba ETF), kurių turtas yra auksas. Kitaip tariant, šių fondų vienetai yra (arba bent jau turėtų būti) padengti tikru, fiziškai apčiuopiamu auksu – aukso luitais. Tačiau tokių fondų savininkai praėjusios savaitės pabaigoje išsigando, kad jų turimas turtas vis dėlto gali nebūti padengtas auksu – pavieniai bankai prieš kelias savaites perspėjo savo klientus, kad rinkoje yra jaučiamas didelis aukso lydinių trūkumas. Dėl šios priežasties investuotojai sujudo ir kreipėsi į Londono lydinių rinkos asociaciją (LBMA), išreikšdami savo nepasitikėjimą rinka ir norą atgauti jiems priklausantį auksą. Tačiau jie sulaukė atsakymo, kad auksas išduodamas nebus, vietoje to sumokant kainos skirtumo piniginį ekvivalentą. Tai ir sukėlė visuotinę paniką rinkose praėjusį penktadienį.

Fondų savininkai pradėjo išpardavinėti turimus fondų vienetus. Neregėtai didelis sandorių skaičius – vien penktadienio rytą perleista 400 t fizinio aukso, kas sudaro apie 15 proc. viso pasaulio aukso gavybos per metus. Tai sukėlė „sniego gniūžtės“ efektą, kuomet kainai tolygiai krentant, realizuojasi automatiniai „nuostolio prisiėmimo“ pavedimai (angl. „stop loss“), dėl ko kaina dar labiau krito. Kelias dienas trukęs nevaldomas kritimas sustojo antradienio rytą ties 1322 JAV dolerių už Trojos unciją riba.

Aukso lydinių rinkai artimi analitikai teigia, kad tokio masto kainos kritimas įmanomas tik tuomet, kai atsiranda didžiulis fizinio metalo trūkumas ir nepasitikėjimas „popieriniu auksu“ arba su auksu susietomis investicijomis. Pastarųjų dienų nuotaikos yra tokios, kad investuotojai ieško būtent fizinio aukso.

Kipro virusas įsisuko ir į aukso rinką?

Ieškant aukso kainos kritimo priežasčių, pasigirsta gandų, kad Kipras, o ir kitos su finansinėmis problemomis susiduriančios euro zonos šalys, siekdamos įlieti papildomų lėšų į savo ekonomikas, ketina išparduoti turimas aukso atsargas. Tačiau įvertinus Kipro turimas aukso atsargas, siekiančias apie 14 t, tokia priežastis – mažai tikėtina. Kita gandais apipinta priežastis – JAV centrinio banko Federalinės rezervų sistemos menami ar tikri ketinimai realizuoti dalį savo aukso atsargų. Tačiau nei vienas iš šių gandų nėra tikroji aukso kainos kritimo priežastis.

Nebuvo jokių galimybių išvengti kritimo

Žaliavų, o ir finansų rinkos pasižymi išskirtine savybe – jų dalyviai, susidūrę su kokia nors problema, nebando jos išvengti, bet tiesiogiai į ją reaguoja. Todėl praktiškai nebuvo jokių galimybių išvengti aukso kainos kritimo – ypač žinant, kad pavieniai rinkų dalyviai turėjo informacijos apie tikėtinus nesklandumus, susijusius su galimu fizinio aukso trūkumu.

Panašu, kad praėjusią savaitę praūžusi audra baigia nurimti. Pats didžiausias kainos nuokrytis jau įvyko – antradienio popietę aukso kaina pasiekė 1400 JAV dolerių už Trojos unciją, o trečiadienio rytą kaina stabilizavosi ties 1370 JAV dolerių riba. Šiuo metu tikimasi sulaukti stabilaus ir gerokai ramesnio laikotarpio kainų dinamikos atžvilgiu. Akivaizdu, kad fizinio aukso paklausai neslopstant, jo kaina ims augti, nusistovėjus lydinių ir „popierinio aukso“ paklausos ir pasiūlos pusiausvyrai. Šiaip ar taip vakar pasiekta 1322 JAV dolerių kaina yra labai arti ribos, kuomet rinkos stabilumas yra neįmanomas, todėl kaina turi koreguotis aukštyn.

Auksas greičiausiai išliks patraukli investicija

Aukso, kaip investicijų klasės, perspektyvas nusako nesibaigiantys investicijų į auksą šalininkų ir jų oponentų ginčai dėl aukso svarbos. Pastarieji teigia, kad auksas negali būti laikomas investiciniu instrumentu, kadangi jis neturi apčiuopiamos vertės – jo kainą apsprendžia norinčiųjų pirkti mokama kaina. Aukso luitas nemoka dividendų kaip akcijos arba kupono (atkarpos) kaip obligacijos. Be to, jis nesukuria pinigų srauto. Todėl, anot aukso priešininkų, šiuo metu rinkose vykstantys procesai yra logiški ir turi tokie būti.

Tačiau pastarųjų oponentai yra nusiteikę priešingai teigdami, kad dabartinis kainos nuokrytis – puiki proga sąlyginai nebrangiai investuoti į auksą, nes jis yra puiki apsauga nuo infliacijos ir bus visuomet paklausus – ypač aplinkoje, kurioje investuotojai niekada negali būti tikri dėl savo investicijų saugumo. Aukso kaina po dramatiško kritimo palengva stabilizuojasi ir labai įmanoma, kad fizinio aukso pirkėjų paklausos vedama ilgainiui ims kopti aukštyn.

Komentarą parengė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė

Šaltinis: danskebankas.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mokėjimo korteles pakeis balti žiedai

Netrukus Europoje žmonės pradės mūvėti baltus žiedus. skaityti »

El. komercija Europos šalyse per metus išaugs 14 proc.

„European Ecommerce Report 2017“ duomenimis, šių metų pabaigoje el. komercijos sektorius bus vertinamas 602 mlrd. eurų. skaityti »

Biometrinis žiedas atstos raktus ir banko kortelę

Naudojantis vienu žiedu bus galima atidaryti duris, prisijungti prie kompiuterio, užvesti automobilį ir atlikti mokėjimus. Tokį išmanųjį žiedą „Token“ sukūrė įmonė „Tokenize“. skaityti »

Finansinėmis paslaugomis besinaudojančių klientų tapatybę finansų įstaigos galės nustatyti paprasčiau

Finansų įstaigoms ir vartotojams suteikiamos platesnės galimybės naudotis elektroninėmis finansinėmis paslaugomis, supaprastinant kai kuriuos kliento tapatybės nustatymo reikalavimus ir išplečiant nuotolinio tapatybės nustatymo būdus. skaityti »

Bankomatai švenčia 50-ąjį gimtadienį

1967 m. liepos 27 d. pasaulyje pradėjo veikti pirmasis bankomatas. Jį „Barclays“ bankas įrengė Londone. skaityti »

Išleista 0 eurų kupiūra

Europos Centrinis bankas suteikė teisę Vokietijai išleisti 0 eurų kupiūrą. skaityti »

Pusė lietuvių norėtų išbandyti bekontakčius mokėjimus

Apie galimybę atsiskaityti neįvedant PIN kodo Lietuvoje jau yra girdėję 77 proc. gyventojų, 43 proc. respondentų šią galimybę vertina teigiamai. skaityti »

Žvilgsnis į artimą ateitį: apsiperkant tereikės turėti mobilųjį telefoną?

Į finansų rinką įžengusios finansinės technologijos sukėlė kai kuriuos griaunamuosius tradicinės bankininkystės reiškinius. skaityti »

Mokėjimo kortelių naudojimas pasaulyje auga

2016 m. užregistruota 257,17 mlrd. dolerių atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis. Tai 13,3 proc. daugiau, nei pernai. skaityti »

Finansų sistema stabili, tačiau horizonte matyti iššūkių, rinkos dalyviai turi jiems pasirengti

Šalies bankų sektorius veikia pelningai ir yra atsparus galimiems šokams. skaityti »