SEB bankas, išanalizavęs pensijų fondo „SEB pensija“ apie 260 tūkst. dalyvių 2011 metų ataskaitų, kartu su jomis klientams pateikė beveik 23 tūkst. individualių rekomendacijų pakeisti pensijų fondą. Tik kiek daugiau negu 1 proc. klientų į banko rekomendacijas atsižvelgė ir 2012 metais perėjo į rizikingesnį ar konservatyvesnį fondą už tą, kuriame kaupė lėšas iki tol.
SEB bankas, išanalizavęs pensijų fondo „SEB pensija“ apie 260 tūkst. dalyvių 2011 metų ataskaitų, kartu su jomis klientams pateikė beveik 23 tūkst. individualių rekomendacijų pakeisti pensijų fondą. Tik kiek daugiau negu 1 proc. klientų į banko rekomendacijas atsižvelgė ir 2012 metais perėjo į rizikingesnį ar konservatyvesnį fondą už tą, kuriame kaupė lėšas iki tol.
Keisti pasirinktą fondą į konservatyvesnį buvo rekomenduota 5 tūkst. fondo „SEB pensija“ dalyvių, kuriems iki pensinio amžiaus buvo likę septyneri ir mažiau metų. Rekomendacijų paisė 2,5 proc. jas gavusių šios amžiaus grupės SEB banko klientų. Jaunimas, kuriems iki pensinio amžiaus dar likę daugiau kaip 17 metų, fondus pagal banko rekomendacijas keitė dar vangiau. Pereiti į rizikingesnius fondus buvo rekomenduota 18 tūkst. šios amžiaus grupės fondo „SEB pensija“ dalyvių, bet tik 0,2 proc. į rekomendacijas atsižvelgė.
„Galima daryti prielaidą, kad pensijų sistemos dalyviai yra nelinkę gilintis, kuriame pensijų fonde kaupia, kuo skiriasi pasirinktų fondų galimybės nuo kitų, į kuriuos galėtų pakeisti savo kaupiamą pensiją. Ypač akivaizdi tendencija, kad pensijų fondų grąža nesidomi jaunimas ir dėl to kaupia pernelyg konservatyviai. Kaupiant konservatyviame, mažos rizikos, pensijų fonde ilgą laiką, lėšos apsaugomos nuo infliacijos, tačiau jų vertė nepadidės tiek, kad klientai galėtų padidinti savo senatvės pajamas“, – sako Gediminas Milieška, „SEB investicijų valdymo“ generalinis direktorius.
Pasak jo, renkantis pensijų fondą rekomenduojama atsižvelgti į tris pagrindinius veiksnius: amžių, priimtiną riziką ir kaupimo tikslą. Įvertinus jau įgytą kaupimo patirtį, rekomenduojama pasitikrinti, ar pasirinktas fondas atitinka poreikius, ar tinkama jo rizika ir tikėtina grąža. Kuo daugiau laiko liko iki pensijos, tuo rizikingesnį pensijų fondą galima rinktis, nes per ilgą laikotarpį akcijų rinkų svyravimų įtaka mažėja ir galima tikėtis didesnės grąžos.
2012 metais SEB banko pensijų fondą pakeitė tik 500 (beveik 0,2 proc.) antros pakopos pensijų fondų dalyvių. Iš jų 36 proc. keitė vadovaudamiesi su 2011 metų ataskaita jiems pateiktomis rekomendacijomis, likusieji sprendimą keisti pensijų fondą priėmė patys.
SEB banko duomenimis, dauguma – 68 proc. – fondo „SEB pensija“ dalyvių yra linkę prisiimti vidutinę riziką ir pensijai kaupia vidutiniškai rizikingame pensijų fonde. Po 16 proc. SEB banko klientų dalyvauja rizikingame ir mažos rizikos antros pakopos pensijų fonduose.