Kipras: didžiausi nuostoliai laukia Rusijos?

Publikuota: 2013 m. balandžio 3 d. trečiadienis

Pagalbos Kiprui teikimas naujomis sąlygomis, apsaugant mažesnius nei 100 tūkst. eurų, tačiau apkarpant šią sumą viršijančius indėlius, ir sprendimas sustiprinti kapitalo kontrolę, Rusijos bendrovėms lems didesnius nuostolius, nei tikėtasi. Didžiulė dalis investicijų, kurias paveiks naujasis Kipro gelbėjimo planas, yra būtent rusiškos kilmės. Taip nuo 40 iki 100 proc. vertės sieksiančios rinkliavos užguls rusiško kapitalo sąskaitas. Iš esmės patvirtintas Kipro gelbėjimo planas bus gerokai skausmingesnis Rusijos bendrovėms nei taip smarkiai sukritikuotas pirmasis variantas.

Statistika – apgaulinga

Daugiausia neaiškumų dėl Kipro krizės mastų Rusijos investuotojams kelia statistinių duomenų tikrumas. Rusijos gyventojams priklauso didžiausia užsienio kilmės indėlių dalis Kipro bankuose – 2012 m. pabaigoje stambieji rusų indėlininkai iš viso laikė 19 mlrd. JAV dolerių indėlių. Šis skaičius neatspindi tikrosios padėties – realus indėlių skaičius gali būti gerokai didesnis, kadangi nemažai rusiškos kilmės kapitalo lėšų pervesta per Europos Sąjungos (ES) šalis: Didžiąją Britaniją, Nyderlandus, Liuksemburgą ir kitas.

Kiek iš tikrųjų nuostolių patirs Rusijos investuotojai, paaiškės tik po pusmečio ar metų. Tikėtina, kad nemažai nuostolių bus patirta Kiprui įgyvendinus tam tikras kapitalo kontrolės priemones. Jomis siekiama apsaugoti šalį nuo staigaus kapitalo pasitraukimo, paskutinėmis kovo dienomis Kiprui atnaujinus bankų sektoriaus veiklą. Prognozuojama, kad ilguoju laikotarpiu Rusijos finansų sektorius patirs daugiau nei 50 mlrd. JAV dolerių nuostolių, šalies korporacijoms sustabdžius paskolų grąžinimą per turimas sąskaitas Kipro bankuose.

Rusija pasiruošusi atremti iššūkius

Rusijos ekonomika turėtų atsilaikyti Kipro problemų keliamam spaudimui, nes bankų (ypatingai valstybinių) politinis užnugaris išliks stiprus, o šalies centrinis bankas yra pasiruošęs bet kada užtikrinti pakankamą bankų sektoriaus likvidumą.

Rusijos politikai atmetė bet kokią galimybę finansiškai paremti Kiprą ir pradėjo svarstyti 2011 m. suteiktos 2,5 mlrd. eurų 4,5 metų trukmės paskolos restruktūrizaciją. Kovo viduryje Kiprui nepavyko sutarti su Rusija dėl šaliai suteiktos paskolos termino pratęsimo ir metinių palūkanų normos sumažinimo dviem procentiniais punktais iki 2,5 proc. Rusijos žinutė yra aiški – nėra jokios garantijos, kad naujai suteikta finansinė parama bus kada nors grąžinta, kai ES bankininkystės sektoriuje vyksta precedento neturintis atvejis.

Rumunijai naudos nebus

Rumunijos oficialūs asmenys ramina investuotojus teigdami, kad ši šalis tiesiogiai nėra priklausoma nuo Kipro problemų. Nacionalinės naujienų agentūros duomenimis, Rumunijos verslas yra įsteigęs apie 5100 ofšorinių bendrovių, registruotų Kipre, o rumunai sudaro trečią pagal dydį imigrantų bendruomenę Kipre po graikų ir britų. Rumunija jau yra nukentėjusi nuo Graikijos bankinio sektoriaus problemų, todėl finansinės problemos Kipre padėties tikrai nepagerins. Kita vertus, Rumunijos bankinis sektorius yra gerokai mažesnis nei Kipro – jis sudaro apie 70 proc. Rumunijos BVP, o tai atitinka vis garsiau skambančią ES lyderių nuomonę, kad bankinis sektorius turi atitikti šalies ekonominį potencialą.

Komentarą parengė Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Didžiausias bankinių kortelių augimas pastebimas Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje

RBR ataskaitos „Global Data Cards and Forecasts 2021“ duomenimis, bankinės kortelės sparčiausiai populiarėja Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje. skaityti »

Eurovizijos miestelyje Ukrainoje galima apsieiti be grynųjų

Gegužės 4 d. Kijeve oficialiai atidaryta Eurovizijos fanų zona, kurioje galima apsieiti be grynųjų – atsiskaityti banko kortele ar per išmanųjį telefoną. skaityti »

Ukrainoje ir Baltarusijoje įrengti virtualiųjų valiutų bankomatai

Neseniai Minske vykusiame renginyje „Metų bankas“ buvo pristatytas pirmasis Baltarusijoje virtualiųjų valiutų bankomatas. skaityti »

Estija išsirinko monetą šalies šimtmečiui pagerbti

Banko „Eesti Pank“ taryba patvirtino monetos, skirtos Estijos Respublikos šimtmečiui, dizainą. skaityti »

Etiopijoje pasirodė „kinomatai“, įrašinėjantys filmus

Etiopijoje pasirodė prekybos automatai, įrašantys į USB raktus kino filmus. skaityti »

Amerikiečiai bankų skyrius vertina labiau nei mobiliąją bankininkystę

JAV banko klientų apklausa parodė, kad klientams maloniau finansinius reikalus susitvarkyti bankų skyriuose, nei per mobiliuosius telefonus. skaityti »

Pirmą kartą atliktas tarptautinis pervedimas panaudojant „Blockchain“

Ispanijos bankas BBVA kartu su „Ripple įgyvendino pirmą tarptautinį pervedimą, panaudojant „Blockchain“ technologiją. skaityti »

Lietuviai daugiausia Europoje naudojasi grynaisiais

Rytų Europoje grynaisiais 2015 m. daugiausia naudojosi Lietuvos gyventojai (86,5 proc.), o mažiausiai – Estijos (19,2 proc.). skaityti »

„Danske Bank“ pirmojo ketvirčio rezultatai

Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Danske Bank“ Lietuvoje iš pagrindinės veiklos uždirbo 2,9 mln. EUR prieš pelno mokestį. skaityti »

SEB grupės pelnas padidėjo beveik dvigubai

Anot SEB banko valdybos pirmininko ir prezidento Raimondo Kvedaro, 2017 metų pradžioje ekonomikos augimą ir toliau lėmė vidaus rinkos plėtra. Vidutinio darbo užmokesčio augimas vis dar smarkiai pranoko produktų ir paslaugų kainų kilimą. Artimiausiu metu realiųjų pajamų didėjimas bus svarbiausias veiksnys, skatinsiantis Lietuvos gyventojų optimizmą ir vidaus vartojimo mastą. Šios priežastys lėmė mūsų banko suteiktų paskolų gyventojams didėjimą - 2017 m. pirmą ketvirtį bankas suteikė penktadaliu (22 proc.) daugiau naujų būsto ir vartojimo kreditų (91 mln. eurų) negu atitinkamą laikotarpį 2016 metais. skaityti »