Kipras: didžiausi nuostoliai laukia Rusijos?

Publikuota: 2013 m. balandžio 3 d. trečiadienis

Pagalbos Kiprui teikimas naujomis sąlygomis, apsaugant mažesnius nei 100 tūkst. eurų, tačiau apkarpant šią sumą viršijančius indėlius, ir sprendimas sustiprinti kapitalo kontrolę, Rusijos bendrovėms lems didesnius nuostolius, nei tikėtasi. Didžiulė dalis investicijų, kurias paveiks naujasis Kipro gelbėjimo planas, yra būtent rusiškos kilmės. Taip nuo 40 iki 100 proc. vertės sieksiančios rinkliavos užguls rusiško kapitalo sąskaitas. Iš esmės patvirtintas Kipro gelbėjimo planas bus gerokai skausmingesnis Rusijos bendrovėms nei taip smarkiai sukritikuotas pirmasis variantas.

Statistika – apgaulinga

Daugiausia neaiškumų dėl Kipro krizės mastų Rusijos investuotojams kelia statistinių duomenų tikrumas. Rusijos gyventojams priklauso didžiausia užsienio kilmės indėlių dalis Kipro bankuose – 2012 m. pabaigoje stambieji rusų indėlininkai iš viso laikė 19 mlrd. JAV dolerių indėlių. Šis skaičius neatspindi tikrosios padėties – realus indėlių skaičius gali būti gerokai didesnis, kadangi nemažai rusiškos kilmės kapitalo lėšų pervesta per Europos Sąjungos (ES) šalis: Didžiąją Britaniją, Nyderlandus, Liuksemburgą ir kitas.

Kiek iš tikrųjų nuostolių patirs Rusijos investuotojai, paaiškės tik po pusmečio ar metų. Tikėtina, kad nemažai nuostolių bus patirta Kiprui įgyvendinus tam tikras kapitalo kontrolės priemones. Jomis siekiama apsaugoti šalį nuo staigaus kapitalo pasitraukimo, paskutinėmis kovo dienomis Kiprui atnaujinus bankų sektoriaus veiklą. Prognozuojama, kad ilguoju laikotarpiu Rusijos finansų sektorius patirs daugiau nei 50 mlrd. JAV dolerių nuostolių, šalies korporacijoms sustabdžius paskolų grąžinimą per turimas sąskaitas Kipro bankuose.

Rusija pasiruošusi atremti iššūkius

Rusijos ekonomika turėtų atsilaikyti Kipro problemų keliamam spaudimui, nes bankų (ypatingai valstybinių) politinis užnugaris išliks stiprus, o šalies centrinis bankas yra pasiruošęs bet kada užtikrinti pakankamą bankų sektoriaus likvidumą.

Rusijos politikai atmetė bet kokią galimybę finansiškai paremti Kiprą ir pradėjo svarstyti 2011 m. suteiktos 2,5 mlrd. eurų 4,5 metų trukmės paskolos restruktūrizaciją. Kovo viduryje Kiprui nepavyko sutarti su Rusija dėl šaliai suteiktos paskolos termino pratęsimo ir metinių palūkanų normos sumažinimo dviem procentiniais punktais iki 2,5 proc. Rusijos žinutė yra aiški – nėra jokios garantijos, kad naujai suteikta finansinė parama bus kada nors grąžinta, kai ES bankininkystės sektoriuje vyksta precedento neturintis atvejis.

Rumunijai naudos nebus

Rumunijos oficialūs asmenys ramina investuotojus teigdami, kad ši šalis tiesiogiai nėra priklausoma nuo Kipro problemų. Nacionalinės naujienų agentūros duomenimis, Rumunijos verslas yra įsteigęs apie 5100 ofšorinių bendrovių, registruotų Kipre, o rumunai sudaro trečią pagal dydį imigrantų bendruomenę Kipre po graikų ir britų. Rumunija jau yra nukentėjusi nuo Graikijos bankinio sektoriaus problemų, todėl finansinės problemos Kipre padėties tikrai nepagerins. Kita vertus, Rumunijos bankinis sektorius yra gerokai mažesnis nei Kipro – jis sudaro apie 70 proc. Rumunijos BVP, o tai atitinka vis garsiau skambančią ES lyderių nuomonę, kad bankinis sektorius turi atitikti šalies ekonominį potencialą.

Komentarą parengė Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje apyvartoje dar yra beveik pusė milijardo litų

Praėjus daugiau kaip pustrečių metų po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo šalyje, 480 mln. vertės litų suma dar nėra grįžusi į litus išleidusį Lietuvos banką. Tai beveik dešimtadalis visų įvedant eurą buvusių apyvartoje litų. skaityti »

Technologijos keičia lietuvių požiūrį į pinigų skolinimąsi

Lietuvos bankų klientai vis labiau pasitiki moderniomis technologijomis: jau kas trečiam yra patogu internetu sužinoti vartojimo paskolos sąlygas. skaityti »

Kodėl bankai klausia?

Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kokiais tikslais bankai prašo klientų užpildyti anketas, kuriose prašoma pateikti tam tikrus duomenis apie save. skaityti »

Siekdamas efektyvumo Lietuvos bankas veiklą sutelks Žirmūnuose

Siekdamas mažinti veiklos išlaidas, Lietuvos bankas iš Vilniaus centro persikels į sostinės Žirmūnų rajoną, kur ir šiandien dirba dalis banko padalinių, veikia pinigų saugykla bei klientų aptarnavimo kasos. skaityti »

„Globus“ tobulins pirkėjų aptarnavimą naudodama „Diebold Nixdorf“ technologijas

Europos mažmeninės prekybos lyderė „The Globus Group“ diegia jungtinės komercijos sprendimus. skaityti »

Finansinės drausmės kainai įvertinti – speciali skaičiuoklė internete

Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ bankas pristatė elektroninę vartojimo kredito skaičiuoklę, kuri pagal asmens sąžiningai suvestus duomenis pateikia galimą gauti vartojimo kredito sumą, kredito palūkanų normą bei parodo asmens kredito reitingą. skaityti »

Kokios lietuviškos monetos pageidautumėte Jūs?

Lietuvos bankas kviečia susipažinti su Monetų kūrimo strategijos projektu ir išsakyti savo vertinimus bei pasiūlymus. skaityti »

Kolekcinės monetos skirtos nykstančioms arklių veislėms

Liepos 21 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 10 eurų ir 1,5 euro kolekcines monetas, skirtas lietuvių skalikui ir žemaitukui. skaityti »

Parduotuvėse mokėti grynaisiais pinigais lietuviams vis dar patogiau

Ketvirtadalis lietuvių už pirkinius prekybos centruose visuomet ar beveik visuomet atsiskaito grynaisiais, o tik dešimtadalis pirkėjų visuomet moka banko kortele. skaityti »

„Swift“ diegiamą „Blockchain“ technologiją testuoja 28 bankai

Dar 22 bankai prisijungė prie „Blockchain“ sistemos testavimo. skaityti »