Lapkričio pabaigoje suėjo lygiai metai, kai buvo nacionalizuotas ir iškart bankrutavusiu paskelbtas bankas „Snoras“. Metinės nelinksmos, ką ir kalbėti, tačiau bankų sistema per šiuos metus stebėtinai greitai užtaisė atsiradusį plyšį, kompensavo praradimus ir demonstruoja stabilumą, kuris pasaulinių audrų finansų rinkose kontekste vertintinas kaip labai geras rezultatas.

Kalbant apie konkretų lapkričio mėnesį, pirmiausia į akis krenta gana juntamas bendrojo paskolų portfelio prieaugis – per mėnesį bendra paskolų suma padidėjo 293,2 milijono litų ir pasiekė 54,4 milijardo. Po nedidelių keletą mėnesių trukusių svyravimų aukštyn–žemyn, toks pokytis nuteikia optimistiškai, tačiau kiek atidesnė analizė verčia konstatuoti, kad ir šis šoktelėjimas nėra tiesioginė paskolų verslui ir namų ūkiams augimo tendencija.

Mat paskolų portfelio augimą lėmė ne paskolos verslui ir privatiems asmenims (atvirkščiai – šios dvi kategorijos buvo su minuso ženklu), o paskolos finansinės grupės įmonėms bei finansų institucijoms. Paskolų portfeliai šioms kategorijoms padidėjo atitinkamai 461 ir 457 milijonais litų. Tai reiškia, kad dalis skolinimo srauto buvo nukreipta finansų sistemos įstaigų balansui ir stabilumui palaikyti bei jų verslo plėtrai.

Kita vertus, netikėtai geri Lietuvos pramonės ir eksporto rezultatai („Eurostat“ duomenimis, spalio mėnesį Lietuvos pramonė augo sparčiausiai Europos Sąjungoje) leidžia spėti, kad Lietuvos verslas netruks pasiekti ribą, kai jis tiesiog techniškai nebegalės patenkinti paklausos užsienio rinkose ir paskolų plėtrai poreikis didės.

Bankai tokiam posūkiui yra pasirengę, kai kalbame apie finansavimo galimybes. Kiek sunkiau atsakyti į klausimą, ar iki to laiko įvyks būtini pokyčiai kreditavimo politikoje ir reguliacinėje aplinkoje. Jau ne kartą kalbėta, kad Lietuvoje reikėtų operatyviai ir kompleksiškai spręsti skolų restruktūrizavimo problemas ir įvesti ilgalaikių neatšaukiamų indėlių kategoriją, o atsižvelgiant į ES rengiamą bankų veiklos reguliavimo priemonių kompleksą, būtina stiprinti garantijų smulkiam ir vidutiniam verslui sistemą. Atrodo, kad dėl pokyčių būtinybės sutaria dauguma suinteresuotų šalių, tačiau konkrečių žingsnių šią kryptimi vis dar nėra.

O štai indėlių portfelio pokyčiai ir toliau išlieka stabilūs. Indėlių masė bankuose tiesiog stabiliai auga. Vien lapkritį bendrasis indėlių portfelis ūgtelėjo 379,7 milijono litų ir pasiekė 45,7 milijardo ribą.

Didžiausias augimas fiksuotas einamosiose sąskaitos – privatūs asmenys savo sąskaitas papildė 284,1 mln. litų, o įmonės – 205,3 milijono. Terminuotųjų indėlių portfelis kito skirtingai – verslo sąskaitos padidėjo 16,6 milijono litų, o fizinių asmenų – sumažėjo 75,8 milijono.

Bendrasis būsto paskolų portfelis lapkritį padidėjo ir padidėjo gan reikšmingai – 172,6 milijono litų. Tačiau ir čia anksti kalbėti apie kardinalius tendencijų pokyčius – panašu, kad augimas susijęs su anksčiau išduotų paskolų struktūriniais pokyčiais, nes naujai išduotų būsto paskolų suma buvo šiek tiek mažesnė nei spalį ir siekė 122,6 milijono litų.