LBA prezidento S. Kropo sausio mėnesio bankų veiklos statistinių rodiklių komentarai

Publikuota: 2014 m. vasario 28 d. penktadienis

Lietuvos bankininkystės istorijoje pirmasis šių metų mėnesis veikiausiai nebus niekuo išskirtinis, jei kalbėsime tik apie bankų veiklos rezultatus.

Šie dar kartą parodė, kad bankuose vyksta neskubrūs procesai, o vartotojų ir bankų elgsenos vektorių kryptis keičiasi taip lėtai, kad užfiksuoti konkretaus posūkio momento laike praktiškai  neįmanoma. Na, taip, sausį paklaidos dydžiu (24,1 mln. litų) padidėjo bendrasis paskolų portfelis, tačiau krustelėjimas pernelyg mažas, kad vertėtų apie tai kalbėti.  Taip, indėlių portfelis šįkart juntamai suplonėjo (546,6 milijono litų), tačiau, viena vertus, sausį fiziniai asmenys dažnai patuština savo atsargas kompensuodami Kalėdų laikotarpio šventines išlaidas, o kita vertus, kai kuriuose bankuose iki nulio sumažėjusio trumpalaikių indėlių palūkanos neišvengiamai pastūmės ieškoti alternatyvų, todėl nesistebėčiau, jei nedidelis indėlių portfelio traukimasis šiemet bus įprastas vaizdas.

Nesinori būti pranašu, bet prognozuočiau, kad tokiu lėtu ir gerai apgalvotu ritmu bankai stengsis veikti ir per visus šiuos metus, nes jie turi labai rimtų priežasčių koncentruotis ne ties sparčia verslo plėtra, o ties kitais dalykais. Atrodytų – kas gali būti svarbiau nei verslas? Atsakau: euro įvedimas, pasirengimas migracijai į naują mokėjimų sistemą eurais ir dalyvavimui bankų sąjungoje bei reguliavimo aplinkos pertvarka.

Šiemet bankai įžengė į tokių svarbių pokyčių laikotarpį, kad 2014-15 metai gali tapti vienu iš reikšmingiausių Lietuvos bankininkystės transformacijos etapų, tegu ir ne taip ryškiai matomu paprastiems vartotojams ir verslo įmonėms.

Pasirengimas euro įvedimui jau senokai prasidėjo bankų viduje – jiems reikės atlikti didžiulį darbą pertvarkant ir išbandant savo informacines sistemas. Maža to, jau šiandien reikia pradėti modeliuoti situacijas, kurios gali atsirasti prisitaikant prie naujų reguliavimo reikalavimų.

Tie pasikeitimai neišvengiamai palies ir viešojo sektoriaus įstaigas bei verslą. Todėl labai svarbu stiprinti bendrą suvokimą ir dialogą, siekiant geriau pasirengti būsimiems iššūkiams bei sušvelninti neišvengiamų pokyčių poveikį ir išvengti problemų  santykiuose su klientais.

Todėl jau šiandien bankai kartu su partneriais organizuoja kuo platesnes atviras diskusijas visuose Lietuvos regionuose. Vienas iš pirmųjų tokių renginių kartu su Šiaulių Pramonės, prekybos ir amatų rūmais,  Lietuvos banku ir Ūkio ministerija  vyks kovo 7 d. Šiauliuose.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje apyvartoje dar yra beveik pusė milijardo litų

Praėjus daugiau kaip pustrečių metų po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo šalyje, 480 mln. vertės litų suma dar nėra grįžusi į litus išleidusį Lietuvos banką. Tai beveik dešimtadalis visų įvedant eurą buvusių apyvartoje litų. skaityti »

Technologijos keičia lietuvių požiūrį į pinigų skolinimąsi

Lietuvos bankų klientai vis labiau pasitiki moderniomis technologijomis: jau kas trečiam yra patogu internetu sužinoti vartojimo paskolos sąlygas. skaityti »

Kodėl bankai klausia?

Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kokiais tikslais bankai prašo klientų užpildyti anketas, kuriose prašoma pateikti tam tikrus duomenis apie save. skaityti »

Siekdamas efektyvumo Lietuvos bankas veiklą sutelks Žirmūnuose

Siekdamas mažinti veiklos išlaidas, Lietuvos bankas iš Vilniaus centro persikels į sostinės Žirmūnų rajoną, kur ir šiandien dirba dalis banko padalinių, veikia pinigų saugykla bei klientų aptarnavimo kasos. skaityti »

„Globus“ tobulins pirkėjų aptarnavimą naudodama „Diebold Nixdorf“ technologijas

Europos mažmeninės prekybos lyderė „The Globus Group“ diegia jungtinės komercijos sprendimus. skaityti »

Finansinės drausmės kainai įvertinti – speciali skaičiuoklė internete

Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ bankas pristatė elektroninę vartojimo kredito skaičiuoklę, kuri pagal asmens sąžiningai suvestus duomenis pateikia galimą gauti vartojimo kredito sumą, kredito palūkanų normą bei parodo asmens kredito reitingą. skaityti »

Kokios lietuviškos monetos pageidautumėte Jūs?

Lietuvos bankas kviečia susipažinti su Monetų kūrimo strategijos projektu ir išsakyti savo vertinimus bei pasiūlymus. skaityti »

Kolekcinės monetos skirtos nykstančioms arklių veislėms

Liepos 21 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 10 eurų ir 1,5 euro kolekcines monetas, skirtas lietuvių skalikui ir žemaitukui. skaityti »

Parduotuvėse mokėti grynaisiais pinigais lietuviams vis dar patogiau

Ketvirtadalis lietuvių už pirkinius prekybos centruose visuomet ar beveik visuomet atsiskaito grynaisiais, o tik dešimtadalis pirkėjų visuomet moka banko kortele. skaityti »

„Swift“ diegiamą „Blockchain“ technologiją testuoja 28 bankai

Dar 22 bankai prisijungė prie „Blockchain“ sistemos testavimo. skaityti »