LBA prezidento S. Kropo sausio mėnesio bankų veiklos statistinių rodiklių komentarai

Publikuota: 2014 m. vasario 28 d. penktadienis

Lietuvos bankininkystės istorijoje pirmasis šių metų mėnesis veikiausiai nebus niekuo išskirtinis, jei kalbėsime tik apie bankų veiklos rezultatus.

Šie dar kartą parodė, kad bankuose vyksta neskubrūs procesai, o vartotojų ir bankų elgsenos vektorių kryptis keičiasi taip lėtai, kad užfiksuoti konkretaus posūkio momento laike praktiškai  neįmanoma. Na, taip, sausį paklaidos dydžiu (24,1 mln. litų) padidėjo bendrasis paskolų portfelis, tačiau krustelėjimas pernelyg mažas, kad vertėtų apie tai kalbėti.  Taip, indėlių portfelis šįkart juntamai suplonėjo (546,6 milijono litų), tačiau, viena vertus, sausį fiziniai asmenys dažnai patuština savo atsargas kompensuodami Kalėdų laikotarpio šventines išlaidas, o kita vertus, kai kuriuose bankuose iki nulio sumažėjusio trumpalaikių indėlių palūkanos neišvengiamai pastūmės ieškoti alternatyvų, todėl nesistebėčiau, jei nedidelis indėlių portfelio traukimasis šiemet bus įprastas vaizdas.

Nesinori būti pranašu, bet prognozuočiau, kad tokiu lėtu ir gerai apgalvotu ritmu bankai stengsis veikti ir per visus šiuos metus, nes jie turi labai rimtų priežasčių koncentruotis ne ties sparčia verslo plėtra, o ties kitais dalykais. Atrodytų – kas gali būti svarbiau nei verslas? Atsakau: euro įvedimas, pasirengimas migracijai į naują mokėjimų sistemą eurais ir dalyvavimui bankų sąjungoje bei reguliavimo aplinkos pertvarka.

Šiemet bankai įžengė į tokių svarbių pokyčių laikotarpį, kad 2014-15 metai gali tapti vienu iš reikšmingiausių Lietuvos bankininkystės transformacijos etapų, tegu ir ne taip ryškiai matomu paprastiems vartotojams ir verslo įmonėms.

Pasirengimas euro įvedimui jau senokai prasidėjo bankų viduje – jiems reikės atlikti didžiulį darbą pertvarkant ir išbandant savo informacines sistemas. Maža to, jau šiandien reikia pradėti modeliuoti situacijas, kurios gali atsirasti prisitaikant prie naujų reguliavimo reikalavimų.

Tie pasikeitimai neišvengiamai palies ir viešojo sektoriaus įstaigas bei verslą. Todėl labai svarbu stiprinti bendrą suvokimą ir dialogą, siekiant geriau pasirengti būsimiems iššūkiams bei sušvelninti neišvengiamų pokyčių poveikį ir išvengti problemų  santykiuose su klientais.

Todėl jau šiandien bankai kartu su partneriais organizuoja kuo platesnes atviras diskusijas visuose Lietuvos regionuose. Vienas iš pirmųjų tokių renginių kartu su Šiaulių Pramonės, prekybos ir amatų rūmais,  Lietuvos banku ir Ūkio ministerija  vyks kovo 7 d. Šiauliuose.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Didžiausias bankinių kortelių augimas pastebimas Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje

RBR ataskaitos „Global Data Cards and Forecasts 2021“ duomenimis, bankinės kortelės sparčiausiai populiarėja Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje. skaityti »

Eurovizijos miestelyje Ukrainoje galima apsieiti be grynųjų

Gegužės 4 d. Kijeve oficialiai atidaryta Eurovizijos fanų zona, kurioje galima apsieiti be grynųjų – atsiskaityti banko kortele ar per išmanųjį telefoną. skaityti »

Ukrainoje ir Baltarusijoje įrengti virtualiųjų valiutų bankomatai

Neseniai Minske vykusiame renginyje „Metų bankas“ buvo pristatytas pirmasis Baltarusijoje virtualiųjų valiutų bankomatas. skaityti »

Estija išsirinko monetą šalies šimtmečiui pagerbti

Banko „Eesti Pank“ taryba patvirtino monetos, skirtos Estijos Respublikos šimtmečiui, dizainą. skaityti »

Etiopijoje pasirodė „kinomatai“, įrašinėjantys filmus

Etiopijoje pasirodė prekybos automatai, įrašantys į USB raktus kino filmus. skaityti »

Amerikiečiai bankų skyrius vertina labiau nei mobiliąją bankininkystę

JAV banko klientų apklausa parodė, kad klientams maloniau finansinius reikalus susitvarkyti bankų skyriuose, nei per mobiliuosius telefonus. skaityti »

Pirmą kartą atliktas tarptautinis pervedimas panaudojant „Blockchain“

Ispanijos bankas BBVA kartu su „Ripple įgyvendino pirmą tarptautinį pervedimą, panaudojant „Blockchain“ technologiją. skaityti »

Lietuviai daugiausia Europoje naudojasi grynaisiais

Rytų Europoje grynaisiais 2015 m. daugiausia naudojosi Lietuvos gyventojai (86,5 proc.), o mažiausiai – Estijos (19,2 proc.). skaityti »

„Danske Bank“ pirmojo ketvirčio rezultatai

Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Danske Bank“ Lietuvoje iš pagrindinės veiklos uždirbo 2,9 mln. EUR prieš pelno mokestį. skaityti »

SEB grupės pelnas padidėjo beveik dvigubai

Anot SEB banko valdybos pirmininko ir prezidento Raimondo Kvedaro, 2017 metų pradžioje ekonomikos augimą ir toliau lėmė vidaus rinkos plėtra. Vidutinio darbo užmokesčio augimas vis dar smarkiai pranoko produktų ir paslaugų kainų kilimą. Artimiausiu metu realiųjų pajamų didėjimas bus svarbiausias veiksnys, skatinsiantis Lietuvos gyventojų optimizmą ir vidaus vartojimo mastą. Šios priežastys lėmė mūsų banko suteiktų paskolų gyventojams didėjimą - 2017 m. pirmą ketvirtį bankas suteikė penktadaliu (22 proc.) daugiau naujų būsto ir vartojimo kreditų (91 mln. eurų) negu atitinkamą laikotarpį 2016 metais. skaityti »