LBA prezidento S. Kropo sausio mėnesio bankų veiklos statistinių rodiklių komentarai

Publikuota: 2014 m. vasario 28 d. penktadienis

Lietuvos bankininkystės istorijoje pirmasis šių metų mėnesis veikiausiai nebus niekuo išskirtinis, jei kalbėsime tik apie bankų veiklos rezultatus.

Šie dar kartą parodė, kad bankuose vyksta neskubrūs procesai, o vartotojų ir bankų elgsenos vektorių kryptis keičiasi taip lėtai, kad užfiksuoti konkretaus posūkio momento laike praktiškai  neįmanoma. Na, taip, sausį paklaidos dydžiu (24,1 mln. litų) padidėjo bendrasis paskolų portfelis, tačiau krustelėjimas pernelyg mažas, kad vertėtų apie tai kalbėti.  Taip, indėlių portfelis šįkart juntamai suplonėjo (546,6 milijono litų), tačiau, viena vertus, sausį fiziniai asmenys dažnai patuština savo atsargas kompensuodami Kalėdų laikotarpio šventines išlaidas, o kita vertus, kai kuriuose bankuose iki nulio sumažėjusio trumpalaikių indėlių palūkanos neišvengiamai pastūmės ieškoti alternatyvų, todėl nesistebėčiau, jei nedidelis indėlių portfelio traukimasis šiemet bus įprastas vaizdas.

Nesinori būti pranašu, bet prognozuočiau, kad tokiu lėtu ir gerai apgalvotu ritmu bankai stengsis veikti ir per visus šiuos metus, nes jie turi labai rimtų priežasčių koncentruotis ne ties sparčia verslo plėtra, o ties kitais dalykais. Atrodytų – kas gali būti svarbiau nei verslas? Atsakau: euro įvedimas, pasirengimas migracijai į naują mokėjimų sistemą eurais ir dalyvavimui bankų sąjungoje bei reguliavimo aplinkos pertvarka.

Šiemet bankai įžengė į tokių svarbių pokyčių laikotarpį, kad 2014-15 metai gali tapti vienu iš reikšmingiausių Lietuvos bankininkystės transformacijos etapų, tegu ir ne taip ryškiai matomu paprastiems vartotojams ir verslo įmonėms.

Pasirengimas euro įvedimui jau senokai prasidėjo bankų viduje – jiems reikės atlikti didžiulį darbą pertvarkant ir išbandant savo informacines sistemas. Maža to, jau šiandien reikia pradėti modeliuoti situacijas, kurios gali atsirasti prisitaikant prie naujų reguliavimo reikalavimų.

Tie pasikeitimai neišvengiamai palies ir viešojo sektoriaus įstaigas bei verslą. Todėl labai svarbu stiprinti bendrą suvokimą ir dialogą, siekiant geriau pasirengti būsimiems iššūkiams bei sušvelninti neišvengiamų pokyčių poveikį ir išvengti problemų  santykiuose su klientais.

Todėl jau šiandien bankai kartu su partneriais organizuoja kuo platesnes atviras diskusijas visuose Lietuvos regionuose. Vienas iš pirmųjų tokių renginių kartu su Šiaulių Pramonės, prekybos ir amatų rūmais,  Lietuvos banku ir Ūkio ministerija  vyks kovo 7 d. Šiauliuose.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Europos komisija kuria „Blokchain“ observatoriją

Europos komisija investuoja 500 tūkst. eurų į „Blokchain“ tyrimo observatorijos kūrimą. skaityti »

Geriausiu 2016 metų banknotu išrinti Šveicarijos frankai

Geriausiu 2016 metų banknotu Tarptautinė banknotų draugija išrinko 50 Šveicarijos frankų kupiūrą. Jis išsiskiria vertikaliu dizainu. skaityti »

Bekontakčiai atsiskaitymai sparčiai populiarėja

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliosiomis atsiskaitymo paslaugomis iki 2017 m. vidurio naudosis daugiau nei 100 mln. žmonių. skaityti »

Įdomūs faktai apie pinigus

Kodėl monetos turi briaunas? Kiek pinigų šiuo metu yra pasaulyje? Kaip grynieji kinams padeda rasti sutuoktinį? skaityti »

„Ingenico“ atsiskaitymą per internetą pavers žaidimu

Žymi mokėjimo terminalų gamintoja „Ingenico“ nusprendė į mokėjimų patvirtinimo puslapius įdiegti loterijas ir įvairius žaidimus. skaityti »

Pirkėjai labiau pasitiki savo telefonais nei konsultantais

„Salsify“ atlikti tyrimai rodo, kad pirkėjai labiau pasitiki savo išmaniųjų telefonų teikiama informacija, nei prekybos centrų konsultantais. skaityti »

Ant bendros Baltijos šalių monetos – Lietuvos autoriaus sukurta kasos pynė

Kitąmet Baltijos valstybių šimtmečiui išleidžiamos pirmosios bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos proginės monetos dizaino autoriumi tapo lietuvis Justas Petrulis. skaityti »

Japonija pripažino bitkoinus teisėta valiuta

Japonijos valdžia paskelbė, kad nuo balandžio 1 d. virtualioji valiuta bitkoinas oficialiai pripažįstama legaliu atsiskaitymo būdu. skaityti »

Anglai graibsto monetas su triušiuko atvaizdu

Didžiosios Britanijos monetų rūmai išleido kolekcinių monetų seriją Beatris Potter triušiuko Piterio pasakojimų motyvais. skaityti »

Europoje vis dar dominuoja grynieji

Skaitmeninių mokėjimo sistemų kūrėjai klysta, prognozuodami artėjantį grynųjų pinigų išnykimą. Naujausios apklausos rodo, kad žmonės mėgsta naudotis grynaisiais pinigais. skaityti »