Lietuvos bankas nemokės komerciniams bankams už privalomąsias atsargas, jų leista laikyti mažiau

Publikuota: 2013 m. sausio 10 d. ketvirtadienis

Lietuvos banko valdyba pakeitė palūkanų už bankų laikomas privalomąsias atsargas skaičiavimą. Atlyginimas už šias lėšas yra susietas su Europos Centrinio Banko indėlių galimybės palūkanų norma, kuri šiuo metu yra 0 %. Valdyba taip pat sumažino komerciniams bankams taikomų privalomųjų atsargų normą ir sudarė prielaidas bankams ilgainiui didinti kreditavimą.

„Už saugiomis laikomas finansų priemones šiuo metu rinkose mokamos nulinės ar net neigiamos palūkanos, todėl pakeitėme už privalomąsias atsargas taikomą palūkanų normų skaičiavimo bazę. Dėl to bent jau kurį laiką komerciniams bankams palūkanos už Lietuvos banke laikomas privalomąsias atsargas nebus mokamos“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Iki šiol, kai palūkanų norma už privalomąsias atsargas buvo siejama su Europos Centrinio Banko pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma, Lietuvos bankas kredito įstaigoms mokėdavo 0,75 % palūkanas. Vien pernai komerciniams bankams iš viso sumokėta 4,5 mln. Lt palūkanų.

Indėlių dalis, kurią komerciniai bankai laiko kaip privalomąsias atsargas Lietuvos banke, sumažinta nuo 4 iki 3 %. Dėl šio pakeitimo bankų sistemoje atsilaisvins apie 0,5 mlrd. Lt. Tai vidutiniu laikotarpiu bankams sudarys prielaidų skolinti daugiau.

„Siekiame gerinti bankininkystės konkurencinę aplinką Lietuvoje ir laipsniškai artinti ją prie euro zonoje galiojančių rinkos sąlygų“, – sako V. Vasiliauskas.

Šiuo metu euro zonoje galioja 1 % privalomųjų atsargų norma.

Iš šalyje registruotų bankų reikalaujama Lietuvos banke laikyti nustatytą procentą jų turimų indėlių kaip privalomąsias atsargas, kad būtų užtikrintas bankų sugebėjimas sklandžiai vykdyti įmonių ir privačių asmenų mokėjimus bei atsiskaitymus.

Šaltinis:
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Didžiausias bankinių kortelių augimas pastebimas Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje

RBR ataskaitos „Global Data Cards and Forecasts 2021“ duomenimis, bankinės kortelės sparčiausiai populiarėja Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje. skaityti »

Eurovizijos miestelyje Ukrainoje galima apsieiti be grynųjų

Gegužės 4 d. Kijeve oficialiai atidaryta Eurovizijos fanų zona, kurioje galima apsieiti be grynųjų – atsiskaityti banko kortele ar per išmanųjį telefoną. skaityti »

Ukrainoje ir Baltarusijoje įrengti virtualiųjų valiutų bankomatai

Neseniai Minske vykusiame renginyje „Metų bankas“ buvo pristatytas pirmasis Baltarusijoje virtualiųjų valiutų bankomatas. skaityti »

Estija išsirinko monetą šalies šimtmečiui pagerbti

Banko „Eesti Pank“ taryba patvirtino monetos, skirtos Estijos Respublikos šimtmečiui, dizainą. skaityti »

Etiopijoje pasirodė „kinomatai“, įrašinėjantys filmus

Etiopijoje pasirodė prekybos automatai, įrašantys į USB raktus kino filmus. skaityti »

Amerikiečiai bankų skyrius vertina labiau nei mobiliąją bankininkystę

JAV banko klientų apklausa parodė, kad klientams maloniau finansinius reikalus susitvarkyti bankų skyriuose, nei per mobiliuosius telefonus. skaityti »

Pirmą kartą atliktas tarptautinis pervedimas panaudojant „Blockchain“

Ispanijos bankas BBVA kartu su „Ripple įgyvendino pirmą tarptautinį pervedimą, panaudojant „Blockchain“ technologiją. skaityti »

Lietuviai daugiausia Europoje naudojasi grynaisiais

Rytų Europoje grynaisiais 2015 m. daugiausia naudojosi Lietuvos gyventojai (86,5 proc.), o mažiausiai – Estijos (19,2 proc.). skaityti »

„Danske Bank“ pirmojo ketvirčio rezultatai

Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Danske Bank“ Lietuvoje iš pagrindinės veiklos uždirbo 2,9 mln. EUR prieš pelno mokestį. skaityti »

SEB grupės pelnas padidėjo beveik dvigubai

Anot SEB banko valdybos pirmininko ir prezidento Raimondo Kvedaro, 2017 metų pradžioje ekonomikos augimą ir toliau lėmė vidaus rinkos plėtra. Vidutinio darbo užmokesčio augimas vis dar smarkiai pranoko produktų ir paslaugų kainų kilimą. Artimiausiu metu realiųjų pajamų didėjimas bus svarbiausias veiksnys, skatinsiantis Lietuvos gyventojų optimizmą ir vidaus vartojimo mastą. Šios priežastys lėmė mūsų banko suteiktų paskolų gyventojams didėjimą - 2017 m. pirmą ketvirtį bankas suteikė penktadaliu (22 proc.) daugiau naujų būsto ir vartojimo kreditų (91 mln. eurų) negu atitinkamą laikotarpį 2016 metais. skaityti »