Lietuvos bankas nemokės komerciniams bankams už privalomąsias atsargas, jų leista laikyti mažiau

Publikuota: 2013 m. sausio 10 d. ketvirtadienis

Lietuvos banko valdyba pakeitė palūkanų už bankų laikomas privalomąsias atsargas skaičiavimą. Atlyginimas už šias lėšas yra susietas su Europos Centrinio Banko indėlių galimybės palūkanų norma, kuri šiuo metu yra 0 %. Valdyba taip pat sumažino komerciniams bankams taikomų privalomųjų atsargų normą ir sudarė prielaidas bankams ilgainiui didinti kreditavimą.

„Už saugiomis laikomas finansų priemones šiuo metu rinkose mokamos nulinės ar net neigiamos palūkanos, todėl pakeitėme už privalomąsias atsargas taikomą palūkanų normų skaičiavimo bazę. Dėl to bent jau kurį laiką komerciniams bankams palūkanos už Lietuvos banke laikomas privalomąsias atsargas nebus mokamos“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Iki šiol, kai palūkanų norma už privalomąsias atsargas buvo siejama su Europos Centrinio Banko pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma, Lietuvos bankas kredito įstaigoms mokėdavo 0,75 % palūkanas. Vien pernai komerciniams bankams iš viso sumokėta 4,5 mln. Lt palūkanų.

Indėlių dalis, kurią komerciniai bankai laiko kaip privalomąsias atsargas Lietuvos banke, sumažinta nuo 4 iki 3 %. Dėl šio pakeitimo bankų sistemoje atsilaisvins apie 0,5 mlrd. Lt. Tai vidutiniu laikotarpiu bankams sudarys prielaidų skolinti daugiau.

„Siekiame gerinti bankininkystės konkurencinę aplinką Lietuvoje ir laipsniškai artinti ją prie euro zonoje galiojančių rinkos sąlygų“, – sako V. Vasiliauskas.

Šiuo metu euro zonoje galioja 1 % privalomųjų atsargų norma.

Iš šalyje registruotų bankų reikalaujama Lietuvos banke laikyti nustatytą procentą jų turimų indėlių kaip privalomąsias atsargas, kad būtų užtikrintas bankų sugebėjimas sklandžiai vykdyti įmonių ir privačių asmenų mokėjimus bei atsiskaitymus.

Šaltinis:
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Europos komisija kuria „Blokchain“ observatoriją

Europos komisija investuoja 500 tūkst. eurų į „Blokchain“ tyrimo observatorijos kūrimą. skaityti »

Geriausiu 2016 metų banknotu išrinti Šveicarijos frankai

Geriausiu 2016 metų banknotu Tarptautinė banknotų draugija išrinko 50 Šveicarijos frankų kupiūrą. Jis išsiskiria vertikaliu dizainu. skaityti »

Bekontakčiai atsiskaitymai sparčiai populiarėja

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliosiomis atsiskaitymo paslaugomis iki 2017 m. vidurio naudosis daugiau nei 100 mln. žmonių. skaityti »

Įdomūs faktai apie pinigus

Kodėl monetos turi briaunas? Kiek pinigų šiuo metu yra pasaulyje? Kaip grynieji kinams padeda rasti sutuoktinį? skaityti »

„Ingenico“ atsiskaitymą per internetą pavers žaidimu

Žymi mokėjimo terminalų gamintoja „Ingenico“ nusprendė į mokėjimų patvirtinimo puslapius įdiegti loterijas ir įvairius žaidimus. skaityti »

Pirkėjai labiau pasitiki savo telefonais nei konsultantais

„Salsify“ atlikti tyrimai rodo, kad pirkėjai labiau pasitiki savo išmaniųjų telefonų teikiama informacija, nei prekybos centrų konsultantais. skaityti »

Ant bendros Baltijos šalių monetos – Lietuvos autoriaus sukurta kasos pynė

Kitąmet Baltijos valstybių šimtmečiui išleidžiamos pirmosios bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos proginės monetos dizaino autoriumi tapo lietuvis Justas Petrulis. skaityti »

Japonija pripažino bitkoinus teisėta valiuta

Japonijos valdžia paskelbė, kad nuo balandžio 1 d. virtualioji valiuta bitkoinas oficialiai pripažįstama legaliu atsiskaitymo būdu. skaityti »

Anglai graibsto monetas su triušiuko atvaizdu

Didžiosios Britanijos monetų rūmai išleido kolekcinių monetų seriją Beatris Potter triušiuko Piterio pasakojimų motyvais. skaityti »

Europoje vis dar dominuoja grynieji

Skaitmeninių mokėjimo sistemų kūrėjai klysta, prognozuodami artėjantį grynųjų pinigų išnykimą. Naujausios apklausos rodo, kad žmonės mėgsta naudotis grynaisiais pinigais. skaityti »