Lietuvos galimybės įvesti eurą 2015 m. pagerėjo

Publikuota: 2013 m. spalio 10 d. ketvirtadienis

Daugelis Rytų ir Vidurio Europos šalių pastaruoju metu įžengė į tvirtesnio atsigavimo kelią, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje Rytų Europos šalių ekonomikos apžvalgoje „Eastern European Outlook“. Latvijai ir Lietuvai prognozuojama didžiausia augimo sparta. Tuo tarpu didieji regiono ūkiai pasuks skirtingais keliais: Lenkijos ekonomikos atsigavimas įgaus pagreitį, o Rusijai ir Ukrainai reikės imtis aktyvesnių priemonių ūkio padėčiai stabilizuoti.

Pasak SEB grupės analitikų, su didžiausiomis grėsmėmis artimoje ateityje susidurs Rusijos ir Ukrainos ūkis. Rusijoje išlieka itin didelis struktūrinių reformų poreikis, o Ukraina veikiausiai neišvengs valiutos devalvacijos ir pakartotinio skolinimosi iš Tarptautinio valiutos fondo tam, kad išbristų iš ūkio nuosmukio. Artimiausiais metais Rusijos ekonomikai mažai paspirties teiks nedidėsiančios naftos kainos, tuo tarpu gamybos pajėgumų panaudojimo lygis yra aukštas, o demografinės tendencijos — neigiamos. Svarbiausi Ukrainos ekonomikos iššūkiai yra didelis einamosios sąskaitos deficitas, smarkiai aptirpę oficialiosios atsargos ir menkstantis užsienio investuotojų pasitikėjimas.

Kaip pastebi SEB grupės ekonomistai, kitų regiono šalių ekonomikos perspektyvos gerėja. Daugelyje Rytų Europos valstybių ūkio plėtrą skatina vidaus paklausos didėjimas, kurį papildo eksporto augimas. Išlieka palanki vartojimo atsigavimui terpė — darbo užmokestis ir užimtumas didėja, o infliacija yra itin žema. Eksporto plėtrą artimiausioje ateityje palaikys svarbiausių rinkų, ypač Vokietijos, paklausos atsigavimas. Tuo tarpu investicijų pakilimas nebus staigus dėl išliekančio neužtikrintumo ir vangiai gerėjančių kreditavimo sąlygų.

SEB grupės prognozėmis, artimiausiais metais nedarbas labiausiai sumažės Baltijos šalyse, išliks daugmaž nepakitęs Lenkijoje ir Ukrainoje, tuo tarpu Rusijoje — padidės. Lenkijos ekonomika stiprėja po vartojimo nuosmukio 2012 m., kadangi atsigauna ir vidaus, ir užsienio rinkų paklausa, o centrinio banko politika išlieka skatinanti ūkio augimą.

Estijos ekonomikos plėtra šiemet ženkliai sulėtėjo. Pirmąjį 2013 m. pusmetį netgi užfiksuota švelni recesija, tačiau SEB grupės analitikai 2014—2015 m. tikisi naujų gyvybingumo požymių. Latvijos ekonomikos augimas artimiausiais metais bus gana spartus ir subalansuotas, nors menkos įmonių investicijos ir kelia šiek tiek susirūpinimo.

SEB grupės ekonomistų teigimu, Lietuvos galimybės įstoti į euro zoną 2015 m. pagerėjo, pastaruoju metu smarkiai sumažėjus infliacijai, tuo tarpu euro įvedimo Lenkijoje nesitikima anksčiau negu 2017 m.

„Dažnai mėgstama lyginti Baltijos šalių augimo trajektorijas ir daryti išvadą, jog jos privalo anksčiau ar vėliau judėti ta pačia linkme. Vis dėlto šį sykį Estijos ekonomikos augimo sulėtėjimą lėmė specifiniai veiksniai — smukusi Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama ir silpna estiškų prekių paklausa Suomijoje. Tuo tarpu Lietuvos ekonomikos plėtra artimiausiais metais išliks gana veržli ir subalansuota. Prognozuojame, kad vidaus vartojimo ir investicijų atsigavimas sklandžiai papildys sėkmingus eksportus rezultatus“, — sako SEB banko Lietuvoje vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »