Per bankus taupymo lakštų išplatinta už beveik 70 mln. litų

Publikuota: 2012 m. birželio 12 d. antradienis

Prieš dvi savaites Finansų ministerijai pradėjus taupymo lakštų platinti per bankus  investuotojai įsigijo šių Vyriausybės vertybinių popierių už beveik 70 mln. litų. Tai sudaro beveik pusę per pastaruosius trejus metus išplatintų taupymo lakštų sumos.

„Pirmųjų per bankus išplatintų emisijų rezultatai rodo, kad sprendimas pateisino lūkesčius. Džiaugiamės galėdami pasiūlyti investuotojams platų taupymo lakštų įsigijimo tinklą visoje Lietuvoje ir tuo, kad kredito įstaigos, kaip ir ankstesni partneriai, prisideda prie taupymo lakštų populiarinimo. Savo ruožtu augantis susidomėjimas taupymo lakštais taip rodo investuotojų pasitikėjimą savo valstybe ir dabartine Vyriausybe“ – sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Finansų ministerija taupymo lakštus platina per DNB, SEB ir Swedbank bankus. Juose  gyventojai gali įsigyti taupymo lakštus atsiskaitydami ir grynaisiais pinigais (bankų skyriuose), ir pavedimu, pavyzdžiui, naudodamiesi elektronine bankininkyste.

Primename, kad investuotojai taupymo lakštų taip pat gali įsigyti internetu www.vtl.lt (mokėdami pavedimu) arba Lietuvos pašto skyriuose (atsiskaitydami grynaisiais pinigais).

Nuo 2009 m. gegužės investuotojai įsigijo taupymo lakštų už beveik 157 mln. litų (šiais metais – už beveik 120 mln. litų). Iš viso jau yra išpirkta taupymo lakštų už beveik 30 mln. litų.

Šiandien pradedamos platinti dvi naujos taupymo lakštų emisijos. Už 1 metų trukmės taupymo lakštus siūloma 2,2 proc., už 2 metų – 2,5 proc. metinės palūkanos.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Europos komisija kuria „Blokchain“ observatoriją

Europos komisija investuoja 500 tūkst. eurų į „Blokchain“ tyrimo observatorijos kūrimą. skaityti »

Geriausiu 2016 metų banknotu išrinti Šveicarijos frankai

Geriausiu 2016 metų banknotu Tarptautinė banknotų draugija išrinko 50 Šveicarijos frankų kupiūrą. Jis išsiskiria vertikaliu dizainu. skaityti »

Bekontakčiai atsiskaitymai sparčiai populiarėja

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliosiomis atsiskaitymo paslaugomis iki 2017 m. vidurio naudosis daugiau nei 100 mln. žmonių. skaityti »

Įdomūs faktai apie pinigus

Kodėl monetos turi briaunas? Kiek pinigų šiuo metu yra pasaulyje? Kaip grynieji kinams padeda rasti sutuoktinį? skaityti »

„Ingenico“ atsiskaitymą per internetą pavers žaidimu

Žymi mokėjimo terminalų gamintoja „Ingenico“ nusprendė į mokėjimų patvirtinimo puslapius įdiegti loterijas ir įvairius žaidimus. skaityti »

Pirkėjai labiau pasitiki savo telefonais nei konsultantais

„Salsify“ atlikti tyrimai rodo, kad pirkėjai labiau pasitiki savo išmaniųjų telefonų teikiama informacija, nei prekybos centrų konsultantais. skaityti »

Ant bendros Baltijos šalių monetos – Lietuvos autoriaus sukurta kasos pynė

Kitąmet Baltijos valstybių šimtmečiui išleidžiamos pirmosios bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos proginės monetos dizaino autoriumi tapo lietuvis Justas Petrulis. skaityti »

Japonija pripažino bitkoinus teisėta valiuta

Japonijos valdžia paskelbė, kad nuo balandžio 1 d. virtualioji valiuta bitkoinas oficialiai pripažįstama legaliu atsiskaitymo būdu. skaityti »

Anglai graibsto monetas su triušiuko atvaizdu

Didžiosios Britanijos monetų rūmai išleido kolekcinių monetų seriją Beatris Potter triušiuko Piterio pasakojimų motyvais. skaityti »

Europoje vis dar dominuoja grynieji

Skaitmeninių mokėjimo sistemų kūrėjai klysta, prognozuodami artėjantį grynųjų pinigų išnykimą. Naujausios apklausos rodo, kad žmonės mėgsta naudotis grynaisiais pinigais. skaityti »