Per bankus taupymo lakštų išplatinta už beveik 70 mln. litų

Publikuota: 2012 m. birželio 12 d. antradienis

Prieš dvi savaites Finansų ministerijai pradėjus taupymo lakštų platinti per bankus  investuotojai įsigijo šių Vyriausybės vertybinių popierių už beveik 70 mln. litų. Tai sudaro beveik pusę per pastaruosius trejus metus išplatintų taupymo lakštų sumos.

„Pirmųjų per bankus išplatintų emisijų rezultatai rodo, kad sprendimas pateisino lūkesčius. Džiaugiamės galėdami pasiūlyti investuotojams platų taupymo lakštų įsigijimo tinklą visoje Lietuvoje ir tuo, kad kredito įstaigos, kaip ir ankstesni partneriai, prisideda prie taupymo lakštų populiarinimo. Savo ruožtu augantis susidomėjimas taupymo lakštais taip rodo investuotojų pasitikėjimą savo valstybe ir dabartine Vyriausybe“ – sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Finansų ministerija taupymo lakštus platina per DNB, SEB ir Swedbank bankus. Juose  gyventojai gali įsigyti taupymo lakštus atsiskaitydami ir grynaisiais pinigais (bankų skyriuose), ir pavedimu, pavyzdžiui, naudodamiesi elektronine bankininkyste.

Primename, kad investuotojai taupymo lakštų taip pat gali įsigyti internetu www.vtl.lt (mokėdami pavedimu) arba Lietuvos pašto skyriuose (atsiskaitydami grynaisiais pinigais).

Nuo 2009 m. gegužės investuotojai įsigijo taupymo lakštų už beveik 157 mln. litų (šiais metais – už beveik 120 mln. litų). Iš viso jau yra išpirkta taupymo lakštų už beveik 30 mln. litų.

Šiandien pradedamos platinti dvi naujos taupymo lakštų emisijos. Už 1 metų trukmės taupymo lakštus siūloma 2,2 proc., už 2 metų – 2,5 proc. metinės palūkanos.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje apyvartoje dar yra beveik pusė milijardo litų

Praėjus daugiau kaip pustrečių metų po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo šalyje, 480 mln. vertės litų suma dar nėra grįžusi į litus išleidusį Lietuvos banką. Tai beveik dešimtadalis visų įvedant eurą buvusių apyvartoje litų. skaityti »

Technologijos keičia lietuvių požiūrį į pinigų skolinimąsi

Lietuvos bankų klientai vis labiau pasitiki moderniomis technologijomis: jau kas trečiam yra patogu internetu sužinoti vartojimo paskolos sąlygas. skaityti »

Kodėl bankai klausia?

Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kokiais tikslais bankai prašo klientų užpildyti anketas, kuriose prašoma pateikti tam tikrus duomenis apie save. skaityti »

Siekdamas efektyvumo Lietuvos bankas veiklą sutelks Žirmūnuose

Siekdamas mažinti veiklos išlaidas, Lietuvos bankas iš Vilniaus centro persikels į sostinės Žirmūnų rajoną, kur ir šiandien dirba dalis banko padalinių, veikia pinigų saugykla bei klientų aptarnavimo kasos. skaityti »

„Globus“ tobulins pirkėjų aptarnavimą naudodama „Diebold Nixdorf“ technologijas

Europos mažmeninės prekybos lyderė „The Globus Group“ diegia jungtinės komercijos sprendimus. skaityti »

Finansinės drausmės kainai įvertinti – speciali skaičiuoklė internete

Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ bankas pristatė elektroninę vartojimo kredito skaičiuoklę, kuri pagal asmens sąžiningai suvestus duomenis pateikia galimą gauti vartojimo kredito sumą, kredito palūkanų normą bei parodo asmens kredito reitingą. skaityti »

Kokios lietuviškos monetos pageidautumėte Jūs?

Lietuvos bankas kviečia susipažinti su Monetų kūrimo strategijos projektu ir išsakyti savo vertinimus bei pasiūlymus. skaityti »

Kolekcinės monetos skirtos nykstančioms arklių veislėms

Liepos 21 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 10 eurų ir 1,5 euro kolekcines monetas, skirtas lietuvių skalikui ir žemaitukui. skaityti »

Parduotuvėse mokėti grynaisiais pinigais lietuviams vis dar patogiau

Ketvirtadalis lietuvių už pirkinius prekybos centruose visuomet ar beveik visuomet atsiskaito grynaisiais, o tik dešimtadalis pirkėjų visuomet moka banko kortele. skaityti »

„Swift“ diegiamą „Blockchain“ technologiją testuoja 28 bankai

Dar 22 bankai prisijungė prie „Blockchain“ sistemos testavimo. skaityti »