SEB banko analitikai, pristatydami naujausią leidinio „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“ numerį, atkreipė dėmesį į tai, kad neapibrėžtumas dėl būsimos mokesčių politikos krypties jau gerą pusmetį stabdė ne tik įmonių investicijas, bet ir namų ūkių vartojimo sprendimus. Pasak jų, sėkmingai pertvarkius mokesčių sistemą, tai galėtų ne tik padėti teisingiau paskirstyti nacionalines pajamas, bet ir duotų postūmį vidaus rinkos plėtrai.

SEB banko prezidento patarėjo soc. m. dr. Gitano Nausėdos nuomone, iš pat pradžių nebuvo didelės erdvės rimtai mokesčių reformai įgyvendinti, kadangi reikėjo neišeiti už fiskalinio neutralumo ribų, t. y. mokesčių naštą lengvinančių sprendimų įtaka turėjo būti kompensuojama iždo įplaukas didinančiomis priemonėmis. „Dabartinėmis sąlygomis tai yra neįmanoma – dėl disproporcijų pajamų struktūroje, kurioje liūto dalį sudaro nepasiturintys namų ūkiai, bet kokie jų materialinę būklę gerinantys mokesčių sprendimai iždui kainuoja labai brangiai ir negali būti kompensuojami iš kitų visuomenės narių kišenės“, – sako G. Nausėda.

Vyriausybė pasiūlė 15 proc. tarifu apmokestinti skolos vertybinių popierių ir indėlių palūkanas, kurių suma per metus viršija 10 000 litų. „Deja, potencialios šių mokesčių įplaukos bus keliasdešimt kartų menkesnės negu biudžeto pajamų netektis pakėlus nepamokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Kita kompensuojanti priemonė – akcizų tabakui ir alkoholiniams gėrimams padidinimas nuo 2014 metų – paskatins šių prekių kontrabandą ir net gali komplikuoti euro įvedimą 2015 metais, jeigu infliacija Lietuvoje bus artima atitinkamam Mastrichto kriterijui“, – teigia G. Nausėda.

Anot G. Nausėdos, numatytas NPD kėlimas nuo 470 iki 570 litų yra sveikintinas, tačiau apčiuopiamai mažas pajamas gaunančių gyventojų kišenės nepapildys. Ekonomisto nuomone, šiaip jau NPD didinimas yra efektyvesnis būdas, norint didinti perkamąją galią,  negu minimaliosios mėnesinės algos (MMA) kėlimas, kadangi jis vykdomas valstybės, o ne verslo subjektų sąskaita ir neaplips įvairiausiais „patobulinimais“, kurių vienintelis tikslas – išvengti sąnaudų augimo. Pakėlus NPD, padidėjusios į rankas gaunamos pajamos leistų daugiau vartoti būtent toms gyventojų grupėms, kurios ilgai atidėliojo būtiniausių poreikių tenkinimą, todėl skirs papildomus litus pirkiniams, o ne taupymui.

SEB banko analitikai nepakeitė anksčiau skelbtų Lietuvos BVP plėtros 2013 ir 2014 metų prognozių – atitinkamai 3,2 proc. ir 3,5 procento. „Nors vidaus rinka gali maloniai nustebinti jau artimiausiais ketvirčiais, dabartinė užsienio rinkų padėtis ne tik nekelia optimizmo, bet per pastaruosius keletą mėnesių net pablogėjo“, – teigia G. Nausėda. SEB analitikai prognozuoja, kad 2015 metais realusis BVP ūgtelės 4,5 procento. Jų nuomone, didesnę BVP augimo spartą ateinančiais metais lems ne tik atsigaunanti euro zonos ekonomika, bet ir vartojimą skatinantys mokesčių politikos sprendimai, pirmiausia – NPD didinimas.  

Atsižvelgdamas į Vyriausybės pastangas laikytis fiskalinės disciplinos, SEB bankas sumažino 2014 metų fiskalinio deficito prognozę nuo 3 ,0 proc. iki 2,5 proc. BVP. Tebetvyranti mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą įtampa SEB analitikams nesuteikė pagrindo gerinti prognozuojamo šių metų fiskalinio deficito dydžio, tad jis liko toks pat – 2,8 proc. BVP. Visgi, analitikų teigimu, tokio lygio pakaktų atitinkamam Mastrichto konvergencijos kriterijui įvykdyti. SEB analitikų nuomone, 2015 metais šis rodiklis sumažės iki 1,5 proc. BVP.

Atsižvelgdami į naujausias kainų  tendencijas, SEB analitikai sumažino praėjusiame „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ numeryje skelbtą prognozuojamą  2013 metų vidutinę metinę infliaciją nuo 2,5 proc. iki 2 proc., tuo tarpu 2014 metų paliko nepakeistą – 2,8 procento. 2015 metų vidutinės metinės SVKI (suderinto vartotojų kainų indekso) infliacijos prognozė – 3,5 procento.