Pasaulio ekonomikos pagrindas tampa tvirtesnis, teigia SEB grupės analitikai Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Didžiausių pasaulio ūkių plėtra pamažu įsibėgėja, nors tebėra priklausoma nuo agresyvios skatinančiosios pinigų politikos.

Kaip pažymi SEB grupės ekonomistai, svarbiausiu globalios ekonomikos atspirties tašku tampa išsivysčiusių šalių atsigavimas. Tuo tarpu kylančiose rinkose atsiranda vis daugiau probleminių ekonomikos sričių, kai kuriose šalyse ūkio plėtra stabdoma ekonominės politikos priemonėmis arba papildomų sunkumų kelia politiniai neramumai.

JAV ekonomikos plėtra 2014 m. pastebimai pagyvės. SEB grupės analitikų prognozėmis, realus BVP šiemet padidės 3,3 proc., palyginti su 1,9 proc. 2013 metais. Tam įtakos turės keli svarbūs veiksniai: mažės nedarbas, gerės namų ūkių finansų padėtis, atsigaus nekilnojamojo turto rinka, mažės taupymas valdžios sektoriuje ir tebesitęs skatinančioji pinigų politika. SEB grupės analitikai tikisi ir investicijų atsigavimo JAV, kuris padėtų sustiprinti ilgalaikį ekonomikos augimo potencialą.

Anot SEB grupės ekonomistų, euro zonos ūkio perspektyvos taip pat pamažu šviesėja, nors kliuvinių sėkmingam augimui vis dar yra. Ekonomikos nuosmukis euro regione baigėsi, o kryptinga Europos centrinio banko (ECB) politika padėjo sumažinti skolinimosi kainą labiausiai krizės pažeistoms šalims. Kita vertus, nedarbo lygis tebėra rekordiškai aukštas, defliacijos rizika išlieka nemaža, bankų sistemos problemos dar gana aštrios ir reikalinga tolesnė pažanga glaudesnės ekonominės integracijos kelyje. SEB grupės analitikų prognozėmis, 2014 m. euro zonos BVP padidės 1,0 proc., o ECB palūkanų normos iki 2015 m. pabaigos nebus pakeistos.

Latvijos ir Lietuvos ekonomikos augimo sparta, pasak SEB grupės analitikų, artimiausiais metais išliks didžiausia tarp Europos Sąjungos šalių. Estijos BVP plėtros tempas 2014-2015 m. atsities iki 2,5-3,0 proc. po ženklesnio sulėtėjimo praėjusiais metais. Privataus vartojimo atsigavimas turės lemiamos įtakos ūkio augimui, tačiau eksportas taip pat kilstelės Baltijos šalių ekonomiką. Infliacija visose trijose šalyse bus kukli, bet tinkamos darbo jėgos trūkumas gali kelti tam tikrų augimo sunkumų.

„Prognozuojamas pasaulio ekonomikos stiprėjimas sudaro palankų foną tolesniam Lietuvos ekonomikos atsigavimui. Tarp svarbiausių eksporto partnerių, prastesnės tendencijos numatomos Rusijoje, tačiau kitų šalių perspektyvos atrodo geresnės. Be to, ECB palūkanų normos išliks mažos ir pasitarnaus aktyvesniam gyventojų ir įmonių skolinimuisi“, – sakė SEB banko Lietuvoje vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.