Tvaraus verslo centras sieks kurti tvaraus verslo aplinką Baltijos šalyse

Publikuota: 2012 m. gegužės 17 d. ketvirtadienis

Stokholmo aukštojoje ekonomikos mokykloje Rygoje (Stockholm School of Economics in Riga – SSE Riga) atidarytas Tvaraus verslo centras, kurį remia SEB bankai Baltijos šalyse. Naujojo centro tikslas – stiprinti verslo aplinkos tvarumą ir gilinti darbdavių žinias ir supratimą apie teigiamą socialiai atsakingos veiklos įtaką verslui. Rygoje įkurtas Tvaraus verslo centras plės veiklą visose trijose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

„SEB grupės bankuose Baltijos šalyse socialinė atsakomybė įgyvendinima pagal aiškią struktūrą, todėl galime įgyvendinti įvairius socialinius projektus taikydami gerosios verslo vadybos praktikos principus, ir tai vertina mūsų klientai ir ekspertai. Esame tikri, kad ateitį kuriame šiandien, todėl, norint, kad ji būtų geresnė, reikia kad dalyvautų visuomenė ir bendrovės. Atidarydami šį centrą, mes tikimės sustiprinti tvaraus verslo plėtrą visose trijose Baltijos šalyse“, – pasirašydamas trejų metų bendradarbiavimo sutartį sakė SEB Baltijos šalių tarnybos vadovas Davidas Teare‘as (David Teare). Pasak jo, SEB grupei socialiai atsakingas verslas reiškia, kad verslą reikia plėsti ir kurti taip, kad ne tik rytoj, bet ir po dešimties ar šimto metų bankas būtų organizacija, kuri vadovautųsi pagrindiniais skaidrumo principais, siekdama išsaugoti tvarią aplinką ateities kartoms.

Tvaraus veiklos centro veiklos sritys bus tyrimai, mokymas ir tvarios veiklos populiarinimas. Jei ligi šiol Latvijoje veikė kelios organizacijos ir bendrovės, rodydamos gerąją verslo praktiką ir tokiu būdu populiarindamos tvarios veiklos principus, tai centrui atvėrus duris bus žengtas dar vienas svarbus žingsnis į priekį – viena iš centro veiklos krypčių bus integruoti socialinės atsakomybės studijas į „ SSE Riga“ bakalauro ir magistro studijų programas. SEB grupės Baltijos šalyse suteikta finansinė parama „SSE Riga“ Tvaraus verslo centrui padės ne tik įgyvendinti teorinę ir tyrimų veiklą, bet ir bendradarbiauti su geriausiais srities specialistais ir užsienio ekspertais.

„Vis daugiau ir daugiau mokslinių tyrimų ir įvairių įmonių patirtis akivaizdžiai įrodo, kad geri darbai atsiperka. Tvaraus verslo centras įkurtas siekiant analizuoti ir skatinti šią verslo veiklos sritį. Į Latvijos bendrovių darbotvarkę įvesdami tvarios plėtros aspektą, tikimės sustiprinti ir šalies konkurencingumą“, – sako „SSE Riga“ rektorius Andersas Paalzowas (Anders Paalzow). Pasak jo, vienas svarbiausių centro tikslų bus suteikti bendrovėms verslo aplinkoje taikytiną metodinę medžiagą apie socialiai atsakingą verslą.

„SSE Riga“ Tvaraus verslo centro koordinatorės Maija Kāle teigimu, verslo socialinė atsakomybė jau yra tapusi daugelio Europos bendrovių bendra rizikos valdymo ir verslo augimo priemone. „Socialiai atsakingo verslo sąvoka nėra vien viešųjų ryšių priemonė, kaip neretai manoma. Klientai, darbuotojai, verslo partneriai reikliau vertina ne tik tiesioginę bendrovės veiklą, bet ir jos įtaką visuomenei apskritai“, – sako Maija Kāle.

Pasak jos, teorinėje literatūroje ir tarptautiniu mastu atliekamuose tyrimuose išsamiai aprašyti būdai, kaip socialinė atsakomybė tampa konkurenciniu motyvu. Pavyzdžiui, buvo nustatyta, kad į bendrovių verslo strategiją įtraukus socialinės atsakomybės aspektą, taip pat į veiklą įtraukiant įvairias interesų grupes, bendrovės gali kurti naujas paslaugas, rasti naujas verslo sritis. Tvaraus verslo centro uždavinys – atverti duris į šias žinių sritis, kad Baltijos šalių darbdaviai galėtų suprasti savo pranašumus ir jais pasinaudoti.

2012 metais centras numato atlikti tvarios verslo veiklos tyrimus visose trijose Baltijos šalyse. Centras taip pat numato organizuoti įvairius švietimo ir socialiai atsakingo verslo srities žinių populiarinimo renginius.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje apyvartoje dar yra beveik pusė milijardo litų

Praėjus daugiau kaip pustrečių metų po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo šalyje, 480 mln. vertės litų suma dar nėra grįžusi į litus išleidusį Lietuvos banką. Tai beveik dešimtadalis visų įvedant eurą buvusių apyvartoje litų. skaityti »

Technologijos keičia lietuvių požiūrį į pinigų skolinimąsi

Lietuvos bankų klientai vis labiau pasitiki moderniomis technologijomis: jau kas trečiam yra patogu internetu sužinoti vartojimo paskolos sąlygas. skaityti »

Kodėl bankai klausia?

Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kokiais tikslais bankai prašo klientų užpildyti anketas, kuriose prašoma pateikti tam tikrus duomenis apie save. skaityti »

Siekdamas efektyvumo Lietuvos bankas veiklą sutelks Žirmūnuose

Siekdamas mažinti veiklos išlaidas, Lietuvos bankas iš Vilniaus centro persikels į sostinės Žirmūnų rajoną, kur ir šiandien dirba dalis banko padalinių, veikia pinigų saugykla bei klientų aptarnavimo kasos. skaityti »

„Globus“ tobulins pirkėjų aptarnavimą naudodama „Diebold Nixdorf“ technologijas

Europos mažmeninės prekybos lyderė „The Globus Group“ diegia jungtinės komercijos sprendimus. skaityti »

Finansinės drausmės kainai įvertinti – speciali skaičiuoklė internete

Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ bankas pristatė elektroninę vartojimo kredito skaičiuoklę, kuri pagal asmens sąžiningai suvestus duomenis pateikia galimą gauti vartojimo kredito sumą, kredito palūkanų normą bei parodo asmens kredito reitingą. skaityti »

Kokios lietuviškos monetos pageidautumėte Jūs?

Lietuvos bankas kviečia susipažinti su Monetų kūrimo strategijos projektu ir išsakyti savo vertinimus bei pasiūlymus. skaityti »

Kolekcinės monetos skirtos nykstančioms arklių veislėms

Liepos 21 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 10 eurų ir 1,5 euro kolekcines monetas, skirtas lietuvių skalikui ir žemaitukui. skaityti »

Parduotuvėse mokėti grynaisiais pinigais lietuviams vis dar patogiau

Ketvirtadalis lietuvių už pirkinius prekybos centruose visuomet ar beveik visuomet atsiskaito grynaisiais, o tik dešimtadalis pirkėjų visuomet moka banko kortele. skaityti »

„Swift“ diegiamą „Blockchain“ technologiją testuoja 28 bankai

Dar 22 bankai prisijungė prie „Blockchain“ sistemos testavimo. skaityti »