Tvaraus verslo centras sieks kurti tvaraus verslo aplinką Baltijos šalyse

Publikuota: 2012 m. gegužės 17 d. ketvirtadienis

Stokholmo aukštojoje ekonomikos mokykloje Rygoje (Stockholm School of Economics in Riga – SSE Riga) atidarytas Tvaraus verslo centras, kurį remia SEB bankai Baltijos šalyse. Naujojo centro tikslas – stiprinti verslo aplinkos tvarumą ir gilinti darbdavių žinias ir supratimą apie teigiamą socialiai atsakingos veiklos įtaką verslui. Rygoje įkurtas Tvaraus verslo centras plės veiklą visose trijose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

„SEB grupės bankuose Baltijos šalyse socialinė atsakomybė įgyvendinima pagal aiškią struktūrą, todėl galime įgyvendinti įvairius socialinius projektus taikydami gerosios verslo vadybos praktikos principus, ir tai vertina mūsų klientai ir ekspertai. Esame tikri, kad ateitį kuriame šiandien, todėl, norint, kad ji būtų geresnė, reikia kad dalyvautų visuomenė ir bendrovės. Atidarydami šį centrą, mes tikimės sustiprinti tvaraus verslo plėtrą visose trijose Baltijos šalyse“, – pasirašydamas trejų metų bendradarbiavimo sutartį sakė SEB Baltijos šalių tarnybos vadovas Davidas Teare‘as (David Teare). Pasak jo, SEB grupei socialiai atsakingas verslas reiškia, kad verslą reikia plėsti ir kurti taip, kad ne tik rytoj, bet ir po dešimties ar šimto metų bankas būtų organizacija, kuri vadovautųsi pagrindiniais skaidrumo principais, siekdama išsaugoti tvarią aplinką ateities kartoms.

Tvaraus veiklos centro veiklos sritys bus tyrimai, mokymas ir tvarios veiklos populiarinimas. Jei ligi šiol Latvijoje veikė kelios organizacijos ir bendrovės, rodydamos gerąją verslo praktiką ir tokiu būdu populiarindamos tvarios veiklos principus, tai centrui atvėrus duris bus žengtas dar vienas svarbus žingsnis į priekį – viena iš centro veiklos krypčių bus integruoti socialinės atsakomybės studijas į „ SSE Riga“ bakalauro ir magistro studijų programas. SEB grupės Baltijos šalyse suteikta finansinė parama „SSE Riga“ Tvaraus verslo centrui padės ne tik įgyvendinti teorinę ir tyrimų veiklą, bet ir bendradarbiauti su geriausiais srities specialistais ir užsienio ekspertais.

„Vis daugiau ir daugiau mokslinių tyrimų ir įvairių įmonių patirtis akivaizdžiai įrodo, kad geri darbai atsiperka. Tvaraus verslo centras įkurtas siekiant analizuoti ir skatinti šią verslo veiklos sritį. Į Latvijos bendrovių darbotvarkę įvesdami tvarios plėtros aspektą, tikimės sustiprinti ir šalies konkurencingumą“, – sako „SSE Riga“ rektorius Andersas Paalzowas (Anders Paalzow). Pasak jo, vienas svarbiausių centro tikslų bus suteikti bendrovėms verslo aplinkoje taikytiną metodinę medžiagą apie socialiai atsakingą verslą.

„SSE Riga“ Tvaraus verslo centro koordinatorės Maija Kāle teigimu, verslo socialinė atsakomybė jau yra tapusi daugelio Europos bendrovių bendra rizikos valdymo ir verslo augimo priemone. „Socialiai atsakingo verslo sąvoka nėra vien viešųjų ryšių priemonė, kaip neretai manoma. Klientai, darbuotojai, verslo partneriai reikliau vertina ne tik tiesioginę bendrovės veiklą, bet ir jos įtaką visuomenei apskritai“, – sako Maija Kāle.

Pasak jos, teorinėje literatūroje ir tarptautiniu mastu atliekamuose tyrimuose išsamiai aprašyti būdai, kaip socialinė atsakomybė tampa konkurenciniu motyvu. Pavyzdžiui, buvo nustatyta, kad į bendrovių verslo strategiją įtraukus socialinės atsakomybės aspektą, taip pat į veiklą įtraukiant įvairias interesų grupes, bendrovės gali kurti naujas paslaugas, rasti naujas verslo sritis. Tvaraus verslo centro uždavinys – atverti duris į šias žinių sritis, kad Baltijos šalių darbdaviai galėtų suprasti savo pranašumus ir jais pasinaudoti.

2012 metais centras numato atlikti tvarios verslo veiklos tyrimus visose trijose Baltijos šalyse. Centras taip pat numato organizuoti įvairius švietimo ir socialiai atsakingo verslo srities žinių populiarinimo renginius.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Didžiausias bankinių kortelių augimas pastebimas Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje

RBR ataskaitos „Global Data Cards and Forecasts 2021“ duomenimis, bankinės kortelės sparčiausiai populiarėja Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje. skaityti »

Eurovizijos miestelyje Ukrainoje galima apsieiti be grynųjų

Gegužės 4 d. Kijeve oficialiai atidaryta Eurovizijos fanų zona, kurioje galima apsieiti be grynųjų – atsiskaityti banko kortele ar per išmanųjį telefoną. skaityti »

Ukrainoje ir Baltarusijoje įrengti virtualiųjų valiutų bankomatai

Neseniai Minske vykusiame renginyje „Metų bankas“ buvo pristatytas pirmasis Baltarusijoje virtualiųjų valiutų bankomatas. skaityti »

Estija išsirinko monetą šalies šimtmečiui pagerbti

Banko „Eesti Pank“ taryba patvirtino monetos, skirtos Estijos Respublikos šimtmečiui, dizainą. skaityti »

Etiopijoje pasirodė „kinomatai“, įrašinėjantys filmus

Etiopijoje pasirodė prekybos automatai, įrašantys į USB raktus kino filmus. skaityti »

Amerikiečiai bankų skyrius vertina labiau nei mobiliąją bankininkystę

JAV banko klientų apklausa parodė, kad klientams maloniau finansinius reikalus susitvarkyti bankų skyriuose, nei per mobiliuosius telefonus. skaityti »

Pirmą kartą atliktas tarptautinis pervedimas panaudojant „Blockchain“

Ispanijos bankas BBVA kartu su „Ripple įgyvendino pirmą tarptautinį pervedimą, panaudojant „Blockchain“ technologiją. skaityti »

Lietuviai daugiausia Europoje naudojasi grynaisiais

Rytų Europoje grynaisiais 2015 m. daugiausia naudojosi Lietuvos gyventojai (86,5 proc.), o mažiausiai – Estijos (19,2 proc.). skaityti »

„Danske Bank“ pirmojo ketvirčio rezultatai

Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Danske Bank“ Lietuvoje iš pagrindinės veiklos uždirbo 2,9 mln. EUR prieš pelno mokestį. skaityti »

SEB grupės pelnas padidėjo beveik dvigubai

Anot SEB banko valdybos pirmininko ir prezidento Raimondo Kvedaro, 2017 metų pradžioje ekonomikos augimą ir toliau lėmė vidaus rinkos plėtra. Vidutinio darbo užmokesčio augimas vis dar smarkiai pranoko produktų ir paslaugų kainų kilimą. Artimiausiu metu realiųjų pajamų didėjimas bus svarbiausias veiksnys, skatinsiantis Lietuvos gyventojų optimizmą ir vidaus vartojimo mastą. Šios priežastys lėmė mūsų banko suteiktų paskolų gyventojams didėjimą - 2017 m. pirmą ketvirtį bankas suteikė penktadaliu (22 proc.) daugiau naujų būsto ir vartojimo kreditų (91 mln. eurų) negu atitinkamą laikotarpį 2016 metais. skaityti »