Vyresnio amžiaus žmonėms – „Investicija solidiems“ sutartis

Publikuota: 2013 m. kovo 18 d. pirmadienis

 

„SEB gyvybės draudimas“ jau penktą kartą pristato atnaujintą vyresnio amžiaus klientams skirtą programą „Investicija solidiems“. Gyventojams pristatoma galimybė investuoti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijas eurais arba litais sudarius gyvybės draudimo sutartis. Gyventojai pagal šią programą galės investuoti nuo kovo mėnesio 18 iki gegužės 31 dienos.

Programa „Investicija solidiems“ skirta asmenims, gaunantiems apmokestinamąsias pajamas ir apsidraudusiems investiciniu gyvybės draudimu ne trumpiau kaip penkeriems metams, kurie bus sulaukę minimalaus pensinio amžiaus. Gyventojai, sudarę sutartis ir investuojantys į Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijas, iš anksto žinos, koks bus mažiausias pelnas sutarties termino pabaigoje.

Apsisprendusieji dalyvauti šioje programoje ir apsidraudę investiciniu gyvybės draudimu ne trumpiau kaip penkerius metus prisiima mažą investavimo riziką, kadangi didžiausia lėšų dalis investuojama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolos vertybinius popierius. Už jų išpirkimą bus atsakinga Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lėšos taip pat gali būti investuojamos į pinigų rinkos priemones, indėlius.

„Jau trečius metus pavasarį ir rudenį klientams pristatome programą „Investicija solidiems“ ir kas kartą pastebime vis didesnį susidomėjimą. Praėjusių metų rudenį, kai klientams suteikėme galimybę investuoti lėšas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijas, sulaukėme didelio vyresnio amžiaus klientų susidomėjimo. Pastebėjome, kad iš anksto žinoma mažiausia suma, kurią numatoma sukaupti laikotarpio pabaigoje, skatina klientus kaupti papildomas lėšas investuojant, tad ir šį pavasarį suteikiame galimybę investuoti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijas“, – sakė „SEB gyvybės draudimo“ generalinė direktorė Baiginat Kamuntavičienė.

„Praėjusį rudenį pagal programą „Investicija solidiems“ klientai investavo 2,5 karto daugiau įmokų, palyginti su pirmąją programa 2011 metais. Nors pagal programą yra nustatyta mažiausia galima investicijų suma, paprastai klientai investuoja didesnes sumas. 2011 metų pavasarį vidutinė investuota suma siekė 10,8 tūkst. litų, o 2012 metų rudenį – 12 tūkst. litų.

„Mūsų tyrimai rodo, kad daugiausia gyventojai taupo tikslams, kurie aktualūs šiandien, o į tolimą ateitį žiūri atsainiai. Visgi sulaukus vyresnio amžiaus būtina pagalvoti ir apie artėjančią pensiją. Paslauga „Investicija solidiems“ yra dar viena galimybė investuoti laisvas lėšas norint gauti teigiamos grąžos ateityje. Džiugu, kad gyventojai kiekvienais metais šia programa naudojasi vis aktyviau“, - sakė B. Kamuntavičienė.

Norintys sudaryti investicinio gyvybės draudimo sutartį pagal programą „Investicija solidiems“ mažiausiai gali investuoti 5 tūkstančius litų. Pagal sutartį taikomas tik vienkartinis įmokos keitimo mokestis – 5 proc. investuojamos sumos už visą laikotarpį. Sutartis sudaroma ne trumpesniam kaip penkerių metų laikotarpiui, kuriam pasibaigus investuotos lėšos nebus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, jei klientas bus sulaukęs minimalaus pensinio amžiaus. Be to, dirbantys ir apmokestinamąsias pajamas gaunantys klientai galės pasinaudoti įstatymų nustatyta gyventojų pajamų mokesčio lengvata, taikoma investiciniu gyvybės draudimu apsidraudusiems asmenims, ir susigrąžinti iki 15 proc. įmokėtos draudimo įmokos.

Investicinio gyvybės draudimo „Investicija solidiems“ sutartis gyventojai gali sudaryti visuose SEB banko skyriuose.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (4)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (3)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »