Ką internetas žino apie mus?

Publikuota: 2011 m. gegužės 17 d. antradienis

Šaltinis: www.computerbild.lt

Praleidę vos kelias minutes, internete apie save galime sužinoti daugybę svarbių dalykų – su kuo bendraujame, ką veikiame, kaip atrodome. Deja, šiuos duomenis galime matyti ne tik mes, bet ir pašaliniai asmenys. Kaip to išvengti?

Kodėl informacija internete yra pavojinga?
Todėl, kad ją gali aptikti žmonės, kurie neturėtų apie ją žinoti:
Būsimi darbdaviai. Daugelis atrankos specialistų patikrina, ką pretendentai veikia socialiniuose tinkluose. Radę kompromituojančių vakarėlių nuotraukų ar „šmaikščių“ pasisakymų, jie gali pasirinkti kitą kandidatą.
Nusikaltėliai. Jie dažnai renka informaciją internete tam, kad galėtų savo juodus darbus atlikti apsimesdami kitais asmenimis.
Bendradarbiai. Nesąžiningi kolegos gali paviešinti, jų manymu, juokingą informaciją, iškeldami pavojų mūsų karjerai.

Kiekvieną dieną į internetą keliame nuotraukas, filmukus, rašome komentarus ir bendraujame su draugais. Daugybė interneto svetainių renka informaciją apie mus. Daugiausiai privačių duomenų paskelbiama socialiniuose tinkluose, pvz., „Facebook“. Visa bėda, kad paviešintą informaciją labai sunku, o neretai ir neįmanoma pašalinti iš interneto. Naršydami dažniausiai nė nesusimąstome, kai kuri nors interneto svetainė, el. parduotuvė ar socialinis tinklas pasiūlo užpildyti anketą. Juk atrodo, kad jie prašo labai mažai duomenų, iš kurių apie mus praktiškai neįmanoma nieko sužinoti. Deja, vos per kelias minutes, naudodami paieškos sistemas, galime tokius informacijos fragmentus sujungti į visumą. Dažniausiai pavyks nustatyti asmens el. pašto adresą, telefono numerį, o neretai ir gyvenamosios vietos adresą. Ką apie žmones gali papasakoti internetas?

Ar internete galima rasti informacijos apie mane?
Tikriausiai taip. Dažniausiai paliekame pėdsakus, bendraudami socialiniuose tinkluose. Štai keletas pavyzdžiui:
● Mūsų nuotrauka „Facebook“ profilyje. Ją mato kiekvienas lankytojas.
● „Amazon“ el. parduotuvės norimų pirkinių sąrašas yra rodomas „Google“ paieškos rezultatuose.
● Daugelyje forumų paskelbta informacija ir komentarai yra prieinami visiems, netgi neregistruotiems vartotojams.
● Mūsų draugų į internetą įkeltos ir mūsų vardu pažymėtos nuotraukos.Jos gali būti paskelbtos viešai be mūsų žinios.

Kaip sužinoti, kokia informacija yra skelbiama?
Paprasčiausias būdas – įrašyti savo vardą ir pavardę „Google“ interneto paieškoje. Rezultatai gali priblokšti. Tik nedaugelis laimingųjų gali pasigirti, kad „Google“ apie juos visai nieko nežino.

Ar internete galima išlikti anonimu?
Taip, nors tai padaryti gana sunku. Kokių taisyklių turėtų laikytis kiekvienas internautas?

1. Apsaugokime duomenis socialiniuose tinkluose. Nuolatos kontroliuokime, kas gali matyti mūsų paskelbtą informaciją. Socialiniuose tinkluose, pvz., „Facebook“, nuolat atsiranda naujų funkcijų. Dažniausiai joms priskiriamą informaciją pagal nutylėjimą gali matyti visi, kas tik nori.
2. Neskelbkime tikros informacijos ten, kur jos nereikia. Būtinai sugalvokime slapyvardį ir susikurkime papildomą el. pašto dėžutę. Juos galėsime naudoti įvairiuose forumuose ir registracijos anketose. Venkime skelbti savo gimimo datą. Mat ji leis nusikaltėliui lengviau atspėti mūsų asmens kodą, reikalingą pasirašant įvairius dokumentus. Jokiu būdu nenurodykime savo tikro vardo ir pavardės kartu su gimimo data.
3. Tikrinkime, ką skelbia mūsų draugai. Nuolatos tikrinkime, ką internete veikia mums artimi žmonės, galbūt jie į internetą įkėlė mus kompromituojančių filmukų ar nuotraukų.
4. Apsaugokime nuotraukas. Prieš keldami nuotraukas į internetą, įsitikinkime, kad ištrynėme informaciją apie tai, kokioje vietoje jos buvo nufotografuotos (tai leidžia padaryti nuotraukų redagavimo programos). Keldami nuotraukas į „Facebook“, atjunkime fotografavimo vietos nustatymo funkciją.
5. Patikrinkime, ką apie mus randa interneto paieška. Tai labai geras būdas, leidžiantis nustatyti, ar internete nepasirodė mums svarbi informacija.

Šaltinis: computerbild.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kas lemia interneto spartą?

Pastaruoju metu interneto sparta tapo vienu esminių veiksnių, renkantis interneto paslaugų teikėją. Nuotolinis mokymasis, nuotolinis darbas, nuotolinės treniruotės ir kitokia veikla, vykdoma per vaizdo konferencijas, kuriose iš vienų namų vienu metu dalyvauja keli šeimos asmenys,... skaityti »

Bus kuriama centralizuota elektroninių dokumentų valdymo paslauga

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtą sprendimą paspartinti visaverčių elektroninių dokumentų mainus visame viešajame sektoriuje, Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos (VIISP) aplinkoje iki 2015 metų rugsėjo bus sukurta ir valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms neatlygintinai teikiama bendra elektroninių dokumentų valdymo paslauga. skaityti »

Buvęs „WikiLeaks“ serveris parduodamas „eBay“

Tinklalapio „WikiLeaks“ serveris, kuriame anksčiau buvo saugomi slapti JAV valdžios dokumentai, parduodamas el. parduotuvėje „eBay“. skaityti »

Smarkiai smuko „iOS“ vartotojų naršymas internete

Kompanijos „Apple“ mobiliųjų įrenginių su „iOS“ operacine sistema vartotojų naršymas internete per metus smuko 11 procentų, praneša „Fortune“, remiantis „NetApplications“ atliktu tyrimu. skaityti »

„Google Glass“ akiniams – speciali programėlių parduotuvė

Kol kas nebuvo jokios informacijos iš kompanijos „Google“ apie tai, kad ji ketina paleisti programėlių parduotuvę, skirtą inovatyviems skaitmeniniams akiniams „Glass“. skaityti »

Kompiuteriniai žaidimai gerina smegenų veiklą

Apie kompiuterinius žaidimus dažnai kalbama neigiamai. Tačiau kai kuriais atvejais žaidimai teigiamai veikia žaidėją. skaityti »

„Yahoo!“ turi naują logotipą

Po mėnesio kasdienių naujo logotipo variantų publikacijų „Yahoo!“ pristatė naują savo firminį ženklą. skaityti »

Internetu – dar daugiau LR Aplinkos ministerijos teikiamų paslaugų

Jau dabar internetu galime užsisakyti nemažai LR Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų teikiamų paslaugų – žvejybos, žemės gelmių išteklių naudojimo leidimus, sužinoti apie aplinkos taršą, pateikti vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos, taršos šaltinių išmetamų ar išleidžiamų teršalų, poveikio aplinkai ir aplinkos radiologinio monitoringo duomenis ir pan. skaityti »

Lietuvos teismų paslaugos perkeltos į elektroninę erdvę

Nuo š. m. liepos 1 d. didelė dalis teismų paslaugų buvo perkelta į elektroninę erdvę (e.teismas.lt). Todėl administracinių ir civilinių teismų dalyviai varstyti teismo duris galės daug rečiau. skaityti »

Elektroninės sąskaitos – dar vienas žingsnis visiškai elektroninių viešųjų pirkimų link

Pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai laikotarpiu Lietuva skiria ypatingą dėmesį elektroninių viešųjų pirkimų skatinimui. ES Tarybos Viešųjų pirkimų darbo grupėje, kuriai 2013 m. antrą pusmetį pirmininkauja Ūkio ministerijos atstovas, bus pradedamas svarstyti Europos Komisijos (EK) pateiktas pasiūlymas dėl Direktyvos dėl elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo vykdant viešuosius pirkimus. skaityti »

Lietuviai e. parduotuvėse kas mėnesį išleidžia apie pusantro šimto litų

Beveik trečdalis visų šalies gyventojų (31 proc.) nurodo apsiperkantys elektroninėje erdvėje ir skiriantys tam kas mėnesį apie pusantro šimto litų. skaityti »